|
Seniai reikėjo pradėti
Aleksandras JAKUBONIS
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius kreipdamasis į partijos narius neseniai rašė: vis intensyviau siekiame eliminuoti oligarchiją ir korupciją, daugiau dėmesio galime skirti ypatingai svarbioms sritims švietimui, socialinei apsaugai, šeimos politikai, patriotiniam ugdymui, istorinio teisingumo reikalams. Iš tikro kova su korupcija turėtų būti intensyvesnė. Ypač sunkiai sekasi stabdyti valstybinių lėšų grobstymą, švaistymą, kuris ir padaro valstybės biudžete milžiniškas skyles. Tam, kad būtų jos užlopytos, teko gerokai papurtyti vargšų krepšius ir krepšelius
Vyriausybė intensyvina kovą su kontrabanda. Norėčiau pateikti savo požiūrį į kontrabandos atsiradimo priežastis ir būdus jai pašalinti. Kova su kontrabanda tiek idėjomis, tiek materialiniais dalykais rodo, kad Valstybėje reikalai labai prasti ir ši kova bėdų nepašalina, nes daugeliui bedarbių kontrabanda yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Kovojant su kontrabanda bedarbiais paverčiama daugybė smulkių verslininkų ir prekiautojų, neįsileidžiant pigių užsieninių gaminių vietiniai monopolininkai gali nežabotai kelti kainas ir taip skurdinti gyventojus. Kova su kontrabanda faktiškai tarnauja oligarchams, o idėjų atžvilgiu krašto pavergėjams ir uzurpatoriams (oligarchai irgi tampa tam tikrais valdžios uzurpatoriais). Sakoma, kad surenkama mažiau mokesčių dėl kontrabandos. Bet tai vyksta daugiau dėl nevykusių įstatymų ir valdininkų nebaudžiamumo. Jeigu Lietuvos valdžia nekovotų su kontrabanda, monopolininkai negalėtų iškelti kai kurių kainų ir nebūtų priežasčių kontrabandai. Taigi kontrabanda skatina pati save. Kontrabandos priežastis yra kontrabanda, teisingiau teisinės valstybės nebuvimas.
Teisingumo nuosmukis yra ir didžiulės korupcijos priežastis. Negelbsti įstatymų priiminėjimas ir kaitaliojimas. Kas iš to, jeigu jų mažai kas laikosi. Nėra korupcijos tose šalyse, kur aukštas gyventojų patriotizmo ir pilietiškumo lygis. Lietuvoj patriotizmo lyg ir netrūksta, bet jis kažkoks nepilnavertis, suapvalintas, apneštas sovietizmo pelėsiais. Trūkstant tikro patriotizmo, korupciją išgyvendinti labai sunku. Vaikai jo pernelyg mažai gauna tiek šeimose, tiek mokyklose. Būtina mokyklose pertvarkyti Lietuvos istorijos dėstymą, nes pasitaiko moksleivių, kurie nežino apie pokario pasipriešinimo kovas ir lietuvių tremtį į Sibirą. Neseniai kalbėjausi su keliais sutiktais studentais. Malonūs jaunuoliai pavadino mane nacionalistu. Tai galėjo reikšti, kad mano pažiūros kažkokios prieštvaninės, atsilikusios. Jų nuomone, visi žmonės lygūs, todėl jų tėvyne gali būti bet kuris žemės kampelis. Labai kilnus auklėjimas, bet jame jaučiama vakarykštė diena, tebežudanti tautą.
Atrodo, kad konservatoriai švietimo reikalus laikė antraeiliu dalyku, tad švietimo ministro postą paliko koalicijos partneriams. Švietimo ministras užsiėmė tik vargšų studentėlių krepšeliais. O juk moksleiviai turėtų ne tik mokytis istorijos, bet ir lankyti istorines vietas, dalyvauti šventiniuose renginiuose. Kažkas pasakė: Ne kareiviai tėvynę gina, bet mokytojai. Konservatoriai privalėtų susivokti, kodėl jų gretose vis dar tiek mažai jaunimo.
© 2011 XXI amžius
|