2011 m. birželio 22 d.
Nr. 47
(1927)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pagerbtas paminklas „Žinia“

Algimantas Zolubas

Paminklas „Žinia“

Birželio 4 dieną vykęs Lietuvos Sąjūdžio XIII suvažiavimas prasidėjo gėlių padėjimu prie paminklo „Žinia“. Šiuo paminklu įamžinta žinia, kurios Lietuva laukė 50 metų ir kuri žaibiškai apskriejo pasaulį: Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma valstybe, prasidėjo SSRS griūtis.

Šviesaus atminimo skulptorius Kęstutis Juozapas Patamsis (1939–2007), kurdamas Nepriklausomybės atkūrimo simbolinę skulptūrinę kompoziciją „Žinia“ tikėjo, kad atgavus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, ji stovės greta Nepriklausomybės aikštės, kad jos postamente bus įrašyta valstybės atkūrimo data. Svarbi žinia Lietuvos ir pasaulio istorijai – šiemet, įgijusi paminklo pavidalą – ji pastatyta greta Nepriklausomybės aikštės.


Lietuva – sparčiausiai nykstanti ES valstybė

Demografinių tyrimų instituto leidinyje „Demografija ir mes“ pateikiami duomenys rodo, kad nuo 1992 metais prasidėjęs spartus Lietuvos gyventojų mažėjimas kelia didžiulį nerimą lietuvių tautos išlikimui. Per pastaruosius 19 metų mūsų šalies gyventojų skaičius sumažėjo 462 tūkst. arba apie 12 proc., o likusi populiacija sparčiai senėja. Vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių mūsų visuomenėje yra daugiau nei vaikų iki 14 metų. Pirmieji šiuo metu sudaro beveik 21 proc. Lietuvos populiacijos, antrieji – tik 15 proc. Prasidėjo ir sparčiai vyksta šeimos transformacija. 1990 m. susituokė 36 tūkst. porų, 2010 m. – jau tik 19 tūkst. Jaunimas vis dažniau pirmenybę teikia vadinamajam moderniam šeimos tipui gyventi nesusituokus, tuokiamasi vis vyresniame amžiuje, šeimose daugėja nestabilumo. 2002–2005 m. gimstamumo rodiklis buvo mažesnis nei 1,3 ir labai nutolo nuo ribos (2,1), galinčios užtikrinti kartų kaitą. Nuo 2006 m. gimstamumas šiek tiek augo ir 2009 metais pasiekė 1,55, tačiau pernai vėl sumažėjo. Be to, dar daugiau nei pusė milijono žmonių per pastaruosius 20 metų emigravo iš Lietuvos. Dauguma jų – jauni. Demografai pastebi, kad emigracijos mastai ne tik dideli, bet ir didėja.


Žydams bus kompensuota už turtą

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad artimiausiu metu Seimas priims Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą. Žurnalistams A. Kubilius teigė: „Tikiu, kad artimiausiu metu įstatymas bus priimtas, ir tai, kas nebuvo padaryta per visus 20 metų, bus padaryta. Noriu tik pastebėti, kad įstatymo projektas, kurį mūsų Vyriausybė pateikė Seimui, čia, Seime, yra patobulintas į gerąją pusę, yra daugiau aiškumo. Jo pradinį projektą parengė dar ankstesnė Gedimino Kirkilo Vyriausybė. “ Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti kompensacijos už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį. Už šį projektą po svarstymo balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 8. Tam, kad įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Pagal įstatymo projektą kompensuoti numatoma už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Mokėtinos kompensacijos dydis siektų 128 milijonus litų. Kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui. Kompensacija būtų pradedama mokėti nuo 2013 m. sausio 1 d. ir baigiama 2023 m. kovo 1 d. Ją numatoma išmokėti kasmet dalimis, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.


Emigraciją stabdys rezoliucijomis

Per dešimtmetį išvarius į emigraciją apie pusę milijono Lietuvos gyventojų, Seimas „susirūpino“ tokia padėtimi: nuspręsta sudaryti redakcinę komisiją Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo“ projektui redaguoti. Už siūlymą priimti rezoliuciją be pataisų balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 21, susilaikė 51. Tokiu balsavimo rezultatu Seimas parodė, kad rimtai imtis šios problemos jis nenori, o tiksliau – nesugeba. Nepriėmus rezoliucijos be pataisų Seimas turėjo apsispręsti, ar projektą redaguoti, ar atmesti. Už siūlymą redaguoti balsavo 61 parlamentaras, už siūlymą atmesti – 45 Seimo nariai. Pateiktu rezoliucijos projektu Vyriausybei siūloma imtis priemonių, kurios prisidėtų prie emigracijos stabdymo bei demografinės padėties šalyje gerinimo. Atsižvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, Vyriausybei siūloma pateikti mokesčių įstatymų, taikomų verslo sektoriui, projektus, kuriuose nustatytas teisinis reguliavimas neapsunkintų verslo sektoriaus plėtros, per mokestines lengvatas skatintų ir naujai kuriamą verslą (pirmus metus atleidžiant nuo pelno mokesčio ir taikant lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą). Vyriausybei siūloma pateikti Seimui svarstyti teisės aktų projektus, kuriuose būtų siūloma pakeisti galiojančias nuostatas, įtvirtinančias „neproporcingą“ bei „neracionalų“ autorių, atlikėjų ir sportininkų pajamų apmokestinimą, parengti švietimo sistemos pakeitimo gaires, kurios nustatytų, jog asmenys, siekiantys, kad jų studijos būtų kompensuojamos iš valstybės lėšų, įsipareigotų pabaigę studijas kurį laiką dirbti Lietuvos Respublikoje arba grąžinti valstybei studijų kompensavimo išlaidas. Vyriausybei siūloma parengti įstatymo projektus, kurie nustatytų, kad šiuo metu mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos dydis galiotų ir nuo 2011 metų liepos 1 dienos, kad būtų nustatytas mažesnis senatvės pensijos amžius motinoms (įmotėms), užauginusioms ne mažiau negu tris vaikus. Šią rezoliuciją, pasak projekto iniciatoriaus parlamentaro Andriaus Burbos, Seimui siūloma priimti atsižvelgiant į Statistikos departamento oficialius duomenis, kad 2001 m. balandžio 6 dieną Lietuvoje gyveno 3 483 972 nuolatiniai gyventojai, o 2011 m. kovo 1 dieną (pagal išankstinius elektroninio surašymo ir apklausos duomenis) – 3 053 800 nuolatiniai gyventojai. Rezoliucijos projekte pažymima, kad Lietuva per dešimtmetį neteko beveik pusės milijono nuolatinių gyventojų dėl išaugusios emigracijos ir mažo gimstamumo.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija