Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Bažnyčios partnerystė kovoje su organizuotu nusikalstamumu

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Jungtinių Tautų kovos prieš narkotikus ir nusikalstamumą tarnybos vykdomuoju direktoriumi Jurijumi Fedotovu

Pokalbiai Vatikane apie globalinius iššūkius

Nemažą susidomėjimą sukėlė prasmingas popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Jungtinių Tautų kovos prieš narkotikus ir nusikalstamumą tarnybos (UNODC) vykdomuoju direktoriumi Jurijumi Fedotovu. Jis įvyko siekiant stiprinti teisinių struktūrų bendradarbiavimą su Bažnyčia esant globaliniams kontrabandos, organizuoto nusikalstamumo bei panašiems socialiniams iššūkiams. Kaip teigiama UNODC paskelbtame komunikate, birželio 8 dieną Vatikane vykusioje audiencijoje Šventasis Tėvas ir J. Fedotovas, aptardami visuomenės gyvenimo problemas, sutelkė dėmesį į narkomanijos prevenciją, sveiko gyvenimo būdo skatinimą, priešinimąsi įvairaus pobūdžio moraliniam nuosmukiui ir su tuo susijusiems nusikaltimams: prekybai žmonėmis (prostitucija), nelegaliu materialinių objektų (kontrabanda) ir migrantų gabenimu.

Nurodydamas į stiprėjančią UNODC partnerystę su religinėmis organizacijomis ir pastebėdamas tokio bendradarbiavimo svarbą kuriant laisvą nuo narkotikų ir nusikaltimų bendruomenės gyvenimą, J. Fedotovas pažymėjo, jog Katalikų Bažnyčia su milijardiniu išpažinėjų skaičiumi, su tvirto moralinio ir socialinio mokymo nuostatomis bei jų skelbimo galimybėmis gali esmingai „padėti užkertant kelią narkotikų naudojimui ir nusikalstamumo prevencijai“. Kaip tik atsižvelgiant į tokias krikščionybės bei kitų tikybų galimybes bei gėrio plėtros įtaką, UNODC stengsis ir ateityje stiprinti ryšius su religijomis, atsiliepiant į socialinius ir sveikatos apsaugos iššūkius, susijusius su narkotikais ir nusikalstamumu faktiškai kiekvienoje pasaulio dalyje.

Lankydamasis Vatikane minėtos Jungtinių tautų institucijos vadovas susitiko ir su Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretoriumi arkivyskupu Dominiku Mamberčiu ir Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininku kardinolu Piteriu Turksonu, siekiant išvystyti minėtus bendradarbiavimo klausimus praktinėje veikloje. Pranešama, kad J. Fedotovas taip pat domėjosi Katalikų Bažnyčios nuostatomis ir veikimu kreipiantis į kitas sudėtingas teisines bei tarptautines problemas, pavyzdžiui, vystant tarpreliginį dialogą dėl terorizmo pasaulyje ištakų ir šio reiškinio prevencijos. Po audiencijos pas popiežių Benediktą XVI, UNODC vykdomasis direktorius pabrėžė poreikį vystyti Katalikų Bažnyčios ir šios struktūros bendras pastangas gelbstint „pasaulio pažeidžiamiausius žmones, kurių gyvenimus kone kasdien priešiškai įtakoja nusikaltėliai“.

UNIDC komunikate nurodoma, jog pirmiausia šiuo atžvilgiu reikia turėti galvoje vargingus Afrikos ir Pietų Amerikos regionus, tačiau gerai žinoma, kad vienu iš svarbiausių organizuoto nusikalstamumo centrų dabar tapo Rusija ir visa posovietinė erdvė. Čia taip pat yra reikalingas bažnytinių organizacijų ir teisinių institucijų bendradarbiavimas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje sferoje siekiant įveikti daugiausia su skurdu ir moraliniu nuosmukiu susijusias skaudžias „socialines ligas“. Galima sutikti su UNODC vadovybės konstatavimu, jog partnerystė su organizacijomis yra esminė, siekiant pagerinti kalinimo sąlygas, sprendžiant AIDS problemą, darbuojantis dėl skurdo sumažinimo, nutraukiant prekybą žmonėmis bei kuriant laisvą nuo korupcijos pasaulį.

Grėsmė tarptautiniam ir nacionaliniam saugumui

Ta proga dar kartą norisi prisiminti lygiai prieš metus, 2010 –ųjų birželio 21 dieną pristatytą UNODC ataskaitą iškalbingu pavadinimu „Organizuotas nusikalstamumas globalizavosi ir tapo grėsme saugumui“, kurioje pateikiami sukrečiantys duomenys apie narkotikų, ginklų, suklastotų gaminių, gamtos resursų ir iškasenų kontrabandą, nelegalų migrantų transportavimą ir prekybą žmonėmis. UNODC dokumente – tuomet šiai struktūrai vadovavo italas Antonijus Marija Kosta, kurį dabar pakeitė rusų diplomatas Jurijus Fedotovas – daroma išvada, kad dėka globalizacijos organizuotas nusikalstamumas tapo ekonomiškai galinga ir ginkluota jėga, kuri tapo grėsme taikai ir pažangai ir netgi kelia pavojų atskirų valstybių suverenitetui. Nusikaltėliai ne tik patys naudoja smurtą, tačiau paperka policiją, teismus, politikus, klastoja rinkimus, netgi kariuomenę, taigi sėkmingai infiltruojasi į kone visas visuomeninio gyvenimo sritis.

Pažymima, kad tarptautiniu mastu organizuotas nusikalstamumas pavojingas ne tik neturtingoms valstybėms, kurioms dėl išteklių stygiaus tiesiog sunku apsiginti ir kurioms dėl to reikalinga solidari pagalba, bet ir turtingiausioms pasaulio valstybėms, nes būtent jose yra didžiausios nelegalios prekybos rinkos. Anot apibendrintų UNODC ataskaitos  duomenų, kuriuos apžvelgė Vatikano Radijas, per vienerius metus vien Europoje į prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais suregstus tinklus patenka apie 140 tūkstančių asmenų, daugiausia moterų. Nusikaltėlių grupėms tai atneša apie 3 milijardus dolerių pelno. Jeigu nelegalios emigracijos keliai į Europą daugiausia eina iš Afrikos, tai į JAV kasmet tokiu būdu patenka iki trijų milijonų žmonių iš Lotynų Amerikos šalių ir nusikaltėlių kišenėse palieka pusseptinto milijardo dolerių.

Europa yra didžiausia heroino vartotoja, leidžianti nusikaltėliams kasmet pasiglemžti apie 20 milijardų dolerių. Itin tragiška šiuo atžvilgiu padėtis yra Rusijoje, kuri, kaip atskira šalis pagal heroino suvartojimą pirmauja pasaulyje. Šis narkotikas Rusijoje kasmet nužudo apie 30–40 tūkstančių žmonių, dažniausia jaunų. Per dešimt karo Afganistane metų (1981–1991) – iš šalies narkotikai daugiausia pasiekdavo Rusiją (pačiam kare žuvo du kartus mažiau rusų karių). Didžiausia kokaino rinka Šiaurės Amerikoje dabar sumažėjo dėl geresnių kovos su narkotikais priemonių ir sumažėjusios paklausos. Tačiau kontrabanda iš Lotynų Amerikos tęsiasi, kas kasmet Meksikoje ir kitose regiono šalyse nusineša tūkstančius jaunų žmonių gyvybių.

Savo mastais ir pelnu, „pirmauja“ nelegali prekyba ginklais, kurios apimtys kasmet siekia nuo 170 iki 320 milijardų dolerių. Tačiau ir iš pavogtų gamtos išteklių prekeiviai-nusikaltėliai kasmet uždirba apie 2,5 milijardo dolerių, nekalbant apie tai, kad toks plėšikavimas ir niokojimas kenkia ekologine prasme, kelia grėsmę retoms ir nykstančioms gyvūnų rūšims. Nors kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu kuriamos valstybinės ir tarptautinės strategijos, kartais tam mobilizuojama kariuomenė ir laivynas (piratavimo atvejams), tačiau šio reiškinio grėsmė išlieka. Tuo labiau, kad organizuoto nusikalstamumo grupės infiltruodamos į valdžios ir didžiojo verslo struktūras, veikdamos jų atžvilgiu tradiciniais papirkinėjimo ir šantažo keliais, plačiai pasinaudodamos perdėtai liberalia bankų sistemą, internetu.

Poreikio mažinimas, bausmė ir viešumas

Diskusijose dėl UNODC ataskaitos dalyvavęs tuometinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse tautose arkivyskupas Čelestinas Miljorė ypatingą dėmesį atkreipė į dvi nusikalstamas veiklas: prekybą žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo ir prekybą narkotikais. Pasak jo, tarptautinė prekyba moterimis ir vaikais priklauso nuo pasiūlos, bet dar labiau nuo paklausos. Todėl norint sumažinti prostituciją, reikia mažinti ne tik jos poreikį, bet ir skiriant baudžiamąją atsakomybę už tai. Deja, kai kada elgiamasi priešingai. Panašiai yra ir su narkotikais, kurių daugiausia suvartojama turtingose šalyse. Todėl negalima apsiriboti tik valstybių, kuriose narkotikai gaminami, kontrole.

Diskusijose taip pat pažymėta, kad organizuotas nusikalstamumas yra įgavęs globalinį mastą, tačiau kaip visuotinis reiškinys jis dar nėra pakankamai išanalizuotas ir suprastas. Tyrimai daugiausia apsiriboja atskirais problemos sektoriais bei šalimis, tačiau tai neleidžia susidaryti visaapimančio vaizdo kiek šias tendencijas įtakojo pastarųjų dešimtmečių didieji politiniai pokyčiai Rytų Europoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Aišku viena: kovai su organizuotu nusikalstamumu jau nepakanka vien nacionalinio atsako, tam yra reikalinga ir globaline perspektyva paremta politika. Praktiškai reikalinga didesnė pinigų ir prekių srautų kontrolė bei sustiprintas budrumas (kad būtų išvengta jų „plovimo“ ir patekimo į „juodąsias rinkas“), stiprinamos antikorupcinės priemonės.

Spalio mėnesį lankydamasis Sicilijoje, kuri tradiciškai laikoma Italijos ir visos Europos organizuoto nusikalstamumo centru, popiežius Benediktas XVI ragino atkakliai priešintis šiam blogiui ir gėdytis to, kad „įžeidžia Dievą ir žmogų“. Pavadinęs mafiją „keliu, vedančiu į mirtį“, Šventasis Tėvas taip pat ragino visomis priemonėmis (taip pat ir žiniasklaidos) nebijoti viešinti organizuoto nusikalstamumo padarinių.

© 2011 „XXI amžius“