2011 m. birželio 23 d.
Nr. 48
(1928)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Poezijos atlaidai

Alfas Pakėnas

Poeto Alfonso Keliuočio 100-ųjų
gimimo metinių minėjimo organizatoriai
(iš kairės): dainų autorė ir atlikėja
Vilija Urbonienė, Kauno dramos teatro
aktorė Aušra Keliuotytė, Rokiškio
J. Keliuočio viešosios bibliotekos
direktorė Alicija Matiukienė
ir bardas Algirdas Paliūnis

Gausus poezijos ir muzikos
gerbėjų būrys Pagulbio kluone

Septintą kartą Pagulbio vienkiemyje (Molėtų r.) per Sekmines vyko tradicinė poezijos ir muzikos šventė, vadinama Poezijos atlaidais.  Ji pritraukė daugybę žmonių ne tik iš Aukštaitijos, bet ir visos Lietuvos. Jau nuo pat ryto verslininko Kazimiero Jakučio sodyba, esanti ant kalvos, kurioje prieškario laikais gyveno pasiturintys ūkininkai – du broliai ir dvi seserys – su dideliu sodu, bitynu, klėtimi, moliniu tvartu ir klojimu, atšlaimu, dvelkiančiu džiūstančio šieno ir jazmino kvapais, urduliavo žmonėmis.

„Pagulbio atlaidai, kaip mamos daina, kurią buvai jau ir pamiršęs. Jau kitas dainas dainavai, kitus šokius šokai. Bet ateina ta diena, kai sugrįžta kvapai, balsai, šviesos ir tu vėl tampi vaiku. Vėl gali džiaugtis, mylėti ir verkti. Gali liesti žemę, medį, žmogų, gali būti savimi. Taip būna Pagulby. Atvažiuokit. Tikrai pajusit tai, ką buvot pamiršę“, – kviesdamas visus į septintuosius Pagulbio poezijos atlaidus, tapusius gražia Molėtų krašto savastimi, savo internetiniame puslapyje www.pagulbis.lt rašė verslininkas ir dainininkas Kazimieras Jakutis, žinomas kaip Pagulbis. Kvietimas buvo išgirstas – šiemet į poezijos ir muzikos šventę susirinko ypač daug žmonių: poetai, muzikantai, dainininkai, o svarbiausia – klausytojai. Tikri romantikai, pasiilgę kaimo, šieno kvapo, apeiginės liepos pavėsio, nuoširdaus bendravimo. Šiemet į šventę atvyko ir valdžios atstovai– Molėtų vicemeras Henrikas Ivickas ir Rokiškio mero pavaduotojas ryšiams su visuomene Albinas Urbonas, kurie pažadėjo Kazimierui ateityje pasidalinti daugelio žmonių pamėgtos šventės organizavimo rūpesčiais.

Apžiūrėję pievoje eksponuojamą fotoparodą „Aukštaitijos literatūrinės vietos“, kurią parengė Rokiškio Juozo ir Alfonso Keliuočių bibliotekos darbuotojos, sugužėjo į klojimą pro Sekminių berželiais papuoštas duris. Čia ir vyko pagrindinė – Garbingoji – Poezijos atlaidų dalis, skirta Aukštaitijos poeto Alfonso Keliuočio 100-čiui, kuris jo gimtajame krašte Rokiškyje bus minimas rugsėjo 12 dieną. Simboliška, kad ją parengė poeto ir jo brolio Juozo, garsaus prieškario laikų žurnalisto, vardu pavadintos bibliotekos žmonės, vadovaujami direktorės Alicijos Matiukienės. Alicija plačiai nušvietė šio, dabar tarsi ir primiršto, bet įdomaus ir talentingo poeto, žurnalisto ir Rokiškio krašto mokytojo gyvenimo vingius, jo ryšius su kitais to meto kūrėjais. Kauno laikotarpiu A. Keliuotis turėjo nemažai draugų. Artimai bendravo su Juozu Miltiniu, Bernardu Brazdžioniu, o ypač su Henriku Radausku, su kuriuo metus gyveno viename kambarėlyje Žaliakalnyje. Ne vienam kultūros žmogui žinoma prieškario laikų fotografija: 1933 metų kovą Bernardas Brazdžionis, Henrikas Radauskas ir Alfonsas Keliuotis smagiai ir jaunatviškai žingsniuoja Laisvės alėja. B. Brazdžionis buvo neseniai išleidęs savo antrąjį eilėraščių rinkinį „Amžinas žydas“, kuris išgarsino jį kaip poetą. Henrikas Radauskas savo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Fontanas“ išleis dar po 2 metų – 1935-siais, o A. Keliuotis savo „Nerūpestingąjį bernioką“ – tik 1939- siais. Galima sakyti, kad A.Keliuotis yra vienos knygos autorius, nes tik 1991 metais, jo 80- čio proga buvo išleista antroji jo knyga – lyrikos rinktinė „Klajūnė liepsnelė“. Į ją pateko ir karo metais parašytas, bet neišleistas eilėraščių rinkinėlis „Medaus pilstytojas“ – labai šviežias ir mielas to rūstaus meto poezijos kontekste:

Skrydžius pirmus bitės bando,
Iš drevių išlindę –
Per lankas gegužis brenda
Su didžiuliais indais.


Ir medaus kiekvienai gėlei
Pila į taurelę.
Skamba džiugūs vieversėliai
Kaip mišių varpeliai.


A. Keliuotis su šeima gyveno savo gimtajame Rokiškyje, dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Visą gyvenimą rašė eilėraščius, bet jų nespausdino, slėpė, tarsi drovėdamasis. Eilėraščiai buvo jo vaikai – kaip ir trys dukros, kurias išaugino vienas, nes žmona mirė jauna.

Vienas iš brangiausių šios šventės svečių atlaiduose buvo poeto jauniausia dukra Aušra Keliuotytė – Kauno dramos teatro aktorė. Švelnių tėvo veido bruožų, aukštaitiško temperamento, turinti subtilų poezijos supratimą, Aušra nuoširdžiai, jausmingai, ir, kaip pati prisipažino, su dideliu jauduliu, skaitė tėvo jaunystės ir vėlyvesniųjų metų eilėraščius.

Humanitarinių mokslų daktaras literatūrologas Ramutis Karmalavičius pristatė šį poetą kaip savitą to meto poezijos reiškinį, prieškario laikais teišleidusį vieną poezijos rinkinį. Kartu apibūdino ir to meto kultūrinės spaudos foną, legenda tapusią „Naująją Romuvą“, kurioje septynerius metus kartu su broliu Juozu dirbo Alfonsas. Jis sakė, kad iš visos A. Keliuočio kūrybos – poezijos ir publicistikos – susidarytų gražus tomas, įprasminantis šio žmogaus gyvenimą.

Garbingąją šventės dalį baigė parodytas dokumentinis filmas apie A. Keliuotį ir Pagulbio bei romantinio roko grupės koncertas, kurio metu nuskambėjo ir pagal A. Keliuočio eilėraštį sukurta, populiaria tapusi daina „Buvo naktys švento Jono“. Daugelis ją žino tik kaip liaudies dainą.

Vėliau Rojalio kambary vyko „sopulingoji“ renginio dalis, kurią pristatė Rokiškio J. ir A. Keliuočių bibliotekos darbuotoja Daiva Vilkickienė. Savo kūrybą skaitė Anykščių, Ukmergės, Ignalinos, Molėtų, Rokiškio, Utenos Kauno, Vilniaus kraštų  literatai. Tarmiškos kūrybos paklausyti pakvietė Gaudentas Kurila (Cieksas Žalbungis), pats daugiausiai rašantis tarmiškai – aukštaičių dzūkų, vadinamų cieksais, tarme.

Po Apeigine liepa, prie šulinio, susibūrusiems žmonėms dainavo bardai – Algirdas Svidinskas, Vaidotas Mineikis, Onutė Vyduolienė, Vidmantas Plėta, Juozapas Liaugaudas ir kiti, smuikavo Miroslavas Formanas, neseniai dalyvavęs ir gražiai pasirodęs Lietuvos Talentų konkurse. Tai buvo trečioji, sodybos šeimininko Kazimiero Jakučio praminta „džiaugsmingąja“, Poezijos atlaidų dalis.

Šventę baigė Aurelijaus Sirgedo ir grupės „Siela“ koncertas. Sutemus, simboliškai prisimenant praėjusius Poezijos atlaidus, į Pagulbio dangų pakilo septyni žibintai.

Molėtų rajonas
Albino Kuliešio nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija