Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Poezijos atlaidai

Alfas Pakėnas

Poeto Alfonso Keliuočio 100-ųjų gimimo metinių minėjimo organizatoriai (iš kairės): dainų autorė ir atlikėja Vilija Urbonienė, Kauno dramos teatro aktorė Aušra Keliuotytė, Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė ir bardas Algirdas Paliūnis

Septintą kartą Pagulbio vienkiemyje (Molėtų r.) per Sekmines vyko tradicinė poezijos ir muzikos šventė, vadinama Poezijos atlaidais.  Ji pritraukė daugybę žmonių ne tik iš Aukštaitijos, bet ir visos Lietuvos. Jau nuo pat ryto verslininko Kazimiero Jakučio sodyba, esanti ant kalvos, kurioje prieškario laikais gyveno pasiturintys ūkininkai – du broliai ir dvi seserys – su dideliu sodu, bitynu, klėtimi, moliniu tvartu ir klojimu, atšlaimu, dvelkiančiu džiūstančio šieno ir jazmino kvapais, urduliavo žmonėmis.

Kultūra

Tapyboje  – bažnyčios

Benjaminas ŽULYS

Kaune, Verslo lyderių centro galerijoje „Aukso pjūvis“ veikė šiauliečio dailininko Bonaventūro Šalčio tapybos paroda „Prie ateities“. Aktyviai kuriantis menininkas savo darbų parodas Kaune rengia jau kelerius metus, bet Kauno motyvus ėmėsi tapyti pirmą kartą ir drobėse įamžino žymiausius miesto architektūros paminklus: Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, Šv. Gertrūdos, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) šventoves, taip pat tokius architektūros paminklus kaip Rotušės rūmai, Kauno pilis ir kitus. Prieš tapydamas architektūros paminklą dailininkas atidžiai susipažįsta su jo pastatymo istorija. Antai jis pasakoja Vytauto bažnyčios pastatymo istoriją. Esą Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Nemune skendęs ir lemtingą momentą pažadėjęs Švč. Marijai, kad jei jis išsigelbės, tai padėkos ženklan ant Nemuno kranto Jos garbei pastatys bažnyčią. Savo pažadą kunigaikštis ištesėjęs – bažnyčia ne vieną šimtmetį džiugina žmonių širdį ir akį. O Šv. Gertrūdos bažnyčia, viena seniausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje, sovietmečiu buvo paversta sandėliu. Greta jos įsikūrė komunistų partijos Kauno miesto Poželos rajkomas. Maža to, dar buvo numatyta rajkomo patalpas praplėsti ir šalia bažnyčios statyti priestatą, visai užgožiant šventovės vaizdą į greta esančią gatvę. Tik aktyviai protestuojant to meto katalikiškajai Kauno visuomenei statyba buvo sustabdyta. Bažnyčia buvo restauruota ir šiandien tikinčiųjų uoliai lankoma. Virš Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios dailininkas nutapęs vaivorykštę. Jis paaiškino, kad ji vaizduoja ne tik gamtos reiškinį – tai ir Dievo ženklas.

Kultūra

Minėjimas muziejuje

Benjaminas ŽULYS

Kaune, Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje pakiliai paminėta Tėvo diena. Jos organizatoriai – muziejaus vedėjas poetas Alfas Pakėnas ir asociacijos „Vyrų krizių centras „ direktorė Oksana Slapšienė. A. Pakėnas papasakojo apie Juozo Tumo tėvą Anuprą, jo šviesų gyvenimą. Konferencijos viešnia Kauno kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė paskaitė A. Pakėno trumpą esė fragmentą  apie savo tėvą. „Mama parvežė mane iš ligoninės, iš miesto. Tėvas pasitinka mane gale sodo, prie vyšnyno. Kvepia šviežiai suarta žemė saulės nudžiovintomis bulvėmis – pats bulviakasis. Jis paskubom ima mane už rankų, priglaudžia prie tabaku dvelkiančio neskusto skruosto, bučiuoja, nebesodina vežiman, o neša namo, šnabždėdamas kažkokius neaiškius ir jau nebeprisimenamus žodžius.  Nejaugi tos rankos, tos stiprios, gyslotos, kietos rankos, kurios kažkada nešiojo, glaudė mane, glostė mano vaikišką galvą, jau dūli seniai ir giliai po žeme žydinčiose Deltuvos kapinėse?  

Atmintis

Atminties ženklas vyskupui Motiejui Valančiui

Prof., dr. Laima Šinkūnaitė

Skulptoriaus Alfonso Vauros sukurta memorialinė epitafija vyskupui Motiejui Valančiui

Kovo 9-ąją, Pelenų dieną (tądien ji išties buvo pilkšva), prie Kauno arkivyskupijos ir miesto muziejaus pastato susirinko ne itin gausus būrelis žmonių, atėjusių pagerbti vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimą – 2011 m. vasario 16 dieną sukako 210 metų, kai Nasrėnuose gimė būsimasis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, o prie namo, kuriame jis gyveno atkeltas į Kauną iš Varnių 1864–1875 metais, iki šiol nebuvo jokio ženklo. Susirinkusieji nuoširdžiai džiaugėsi, kad pagaliau prisimintas ir didysis ganytojas. Tad skulptoriaus Alfonso Vauros sukurta ir atidengta memorialinė epitafija vyskupui Motiejui Valančiui buvo svarbiausias renginio akcentas. Epitafijos tekstas: „Šiame name 1864–1875 m. gyveno Žemaičių vyskupas, didysis tautos švietėjas, blaivybės sąjūdžio pradininkas Lietuvoje, rašytojas Motiejus Valančius.“ Ta proga Kauno arkivyskupijos muziejuje po šešiasdešimties metų pertraukos buvo surengta ir atidaryta Žemaičių vyskupų portretų paroda.  

Etnografija

Praeities žingsniai šiandien

Kultūrologinis esė

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Kalbėti apie kultūrą – tai mąstyti apie žmogų ir apie tautos ateitį, tai suvokti pasaulį savyje ir save pasaulyje. Tai absoliutu, nes tikresnio dorovės mato negu kultūra nebuvo ir nėra. Mūsų tautos kultūros šaknys ne kartą buvo itin pažeidžiamos, o šakos apkapojamos, bet kultūros medis tebėra gyvas ir gyvybingas, nes yra kas jį puoselėja ir saugo. Tai, deja, nevienareikšmiška. Mes išėjome iš savo gimtojo kaimo ar miestelio, kuriame tėvų kraičio skrynia buvo pilnut pilnutėlė, ir  išsinešėme nemažą dalį to turto. Juk negalima pamiršti tai, ką įgijome su motinos pienu ir istorine senolių atmintimi. O kas tie mūsų senoliai? Tai sukilėliai ir knygnešiai, kovų savanoriai ir pokario partizanai, nešę laisvės deglą, kovoję dėl tėvynės ateities, padėję savo galvas ant nepriklausomybės aukuro. Tik jų aukos išgelbėjo mūsų kraštą nuo visiškos pražūties. Jų atminimas šventas.

Skaitykla

„Geležinio vilko“ organizacijos nariai – 1941 metų birželio sukilėliai

Šarūnas Šimkevičius

Knygos viršelis

Vienas svarbiausių lietuvių tautai istorinių įvykių – 1941 m. birželio 22–28 dienų sukilimas. Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas šią datą nusprendė paminėti atiduodamas duoklę nepelnytai užmirštiems Alytaus apskrities sukilėliams. Jis pakartotinai išleido pataisytą ankstesnės savo knygos (2009 m.) leidimą. Kadangi iki šiol neturime net muziejaus, skirto 1941 m. birželio sukilėlių atminimui, ši knyga tebus nors nedidelis priminimas tų įvykių, kuriuos taip norėta ištrinti iš atminties.

Skaitykla

Netikėtas sovietinei valdžiai ir nacistams

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Knygos viršelis

2010 metais išleista Juozo Jankausko knyga „1941m. birželio sukilimas Lietuvoje“ – išsamus leidinys, kuriame nušviečiamas 1941 birželio sukilimas. Jis buvo netikėtas tiek sovietinei valdžiai, tiek ir į Lietuvą įsiveržusiems nacistų daliniams. Šioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išleistoje knygoje išsamiai aprašomas 1941 metų birželio sukilimą surengusios pogrindinės patriotinės organizacijos – Lietuvos Aktyvistų fronto – įkūrimas ir veiklos istorija, sukilimo organizavimas ir nušviečiama jo eiga. J. Jankausko knyga įdomi tuo, kad joje pateikia daug faktų apie sukilimo organizatorių ir aktyvių dalyvių gyvenimus bei jų veiklą ne tik lemtingais 1940–1941 metais, bet ir iki to, ir po to – 1945–1950 metais bei vėliau.