Kultūros zona

Kultūra

Tapyboje  – bažnyčios

Benjaminas ŽULYS

Kaune, Verslo lyderių centro galerijoje „Aukso pjūvis“ veikė šiauliečio dailininko Bonaventūro Šalčio tapybos paroda „Prie ateities“. Aktyviai kuriantis menininkas savo darbų parodas Kaune rengia jau kelerius metus, bet Kauno motyvus ėmėsi tapyti pirmą kartą ir drobėse įamžino žymiausius miesto architektūros paminklus: Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, Šv. Gertrūdos, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) šventoves, taip pat tokius architektūros paminklus kaip Rotušės rūmai, Kauno pilis ir kitus. Prieš tapydamas architektūros paminklą dailininkas atidžiai susipažįsta su jo pastatymo istorija. Antai jis pasakoja Vytauto bažnyčios pastatymo istoriją. Esą Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Nemune skendęs ir lemtingą momentą pažadėjęs Švč. Marijai, kad jei jis išsigelbės, tai padėkos ženklan ant Nemuno kranto Jos garbei pastatys bažnyčią. Savo pažadą kunigaikštis ištesėjęs – bažnyčia ne vieną šimtmetį džiugina žmonių širdį ir akį. O Šv. Gertrūdos bažnyčia, viena seniausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje, sovietmečiu buvo paversta sandėliu. Greta jos įsikūrė komunistų partijos Kauno miesto Poželos rajkomas. Maža to, dar buvo numatyta rajkomo patalpas praplėsti ir šalia bažnyčios statyti priestatą, visai užgožiant šventovės vaizdą į greta esančią gatvę. Tik aktyviai protestuojant to meto katalikiškajai Kauno visuomenei statyba buvo sustabdyta. Bažnyčia buvo restauruota ir šiandien tikinčiųjų uoliai lankoma. Virš Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios dailininkas nutapęs vaivorykštę. Jis paaiškino, kad ji vaizduoja ne tik gamtos reiškinį – tai ir Dievo ženklas.

Greta šių architektūrinių peizažų eksponuojami ir kiti dailininko mėgstami žanrai: abstrakcijos, natiurmortai, gamtos peizažai, kuriuose autorius dalijasi savo jausmais, prisiminimais, supančios aplinkos, kelionių vaizdais bei įspūdžiais. B. Šalčio kūrybos braižas atpažįstamas iš skaidrios, tarsi akvarelinės tapybos, plonu sluoksniu padengiančios drobės paviršių. Dailininkas daug dėmesio skiria piešiniui, yra atidus detalėms, kurios nutapytos tiesiog preciziškai, šviesos efektams, spalviniams niuansams. Tapytojo drobėse skleidžiasi romantiška pasaulėjauta, srūva lyriška, elegiška nuotaika, o aristokratiška dvasia persipina su kasdienybės formomis.

B. Šaltis studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, Menų fakultete, daug metų dirbo Šiaulių universiteto Piešimo katedros docentu. Parodose dalyvauja nuo 1973 metų, yra surengęs daugiau nei 30 personalinių parodų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Olandijoje ir kitose šalyse.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“