Kultūra
Minėjimas muziejuje
Benjaminas ŽULYS
Kaune, Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje
pakiliai paminėta Tėvo diena. Jos organizatoriai muziejaus vedėjas
poetas Alfas Pakėnas ir asociacijos Vyrų krizių centras direktorė
Oksana Slapšienė. A. Pakėnas papasakojo apie Juozo Tumo tėvą Anuprą,
jo šviesų gyvenimą. Konferencijos viešnia Kauno kamerinio teatro
aktorė Kristina Kazakevičiūtė paskaitė A. Pakėno trumpą esė fragmentą
apie savo tėvą. Mama parvežė mane iš ligoninės, iš miesto. Tėvas
pasitinka mane gale sodo, prie vyšnyno. Kvepia šviežiai suarta žemė
saulės nudžiovintomis bulvėmis pats bulviakasis. Jis paskubom
ima mane už rankų, priglaudžia prie tabaku dvelkiančio neskusto
skruosto, bučiuoja, nebesodina vežiman, o neša namo, šnabždėdamas
kažkokius neaiškius ir jau nebeprisimenamus žodžius. Nejaugi tos
rankos, tos stiprios, gyslotos, kietos rankos, kurios kažkada nešiojo,
glaudė mane, glostė mano vaikišką galvą, jau dūli seniai ir giliai
po žeme žydinčiose Deltuvos kapinėse?
Mačiau tėvą grubų, įšėlusį prieš girtą kolchozo
brigadininką dėl neteisybės, tik niekada neteko matyti ir niekas
nematė girto tėvo. Ir neteisingo, norinčio pažeminti ar apgauti
žmogų. (...) Prisimindamas savo tėvą, galvoju apie daugelį tėvų
mylinčių ir nemylinčių, gerų ir negerų, laimingų ir nelaimingų...
Etnologas, Kauno tautinės kultūros centro lektorius
Aleksandras Žarskus pabrėžė, kad tėvo samprata neatsiejama nuo moters,
motinos. Jo žiniomis, prieš daugelį metų Lietuvoje moterimi būdavo
laikoma tik toji, kuri ištekėjusi susilaukdavo kūdikio (ir vedęs
vyras tik tada tapdavo vyru). Ligi tol moteris būdavo šaukiama marčia,
vyras marčiumi. Moteris esanti stipresnioji žmonijos pusė, todėl
vyras turi tarnauti moteriškumui. Pasirodo, nevedusieji vyrai gyvena
trumpiau negu vedusieji. Tiesa, moterims ši tarsi taisyklė negalioja.
Kalbėtojas abejojo, ar reikalingos tokios šventės kaip Motinos ir
Tėvo diena. Ji turinti trukti visus metus, o ne kurią nors vieną
dieną metuose. Renginio dalyvis kun. Jonas Varkala kalbėjo apie
šių dienų tėvą, jo paskirtį bei atsakomybę. Jis pabrėžė, kad tėvas,
kaip kiekvienas žmogus, yra meilė ir per ją galima nuveikti daug
gerų darbų.
Ekonomikos mokslų dr. doc. Arvydas Širvinskas
svarstė, ką daryti, kad vyrai, ypač jauni, nebėgtų iš Lietuvos,
kuriai labai reikia darbščių rankų. Deja... Jei sovietmečiu vyrai
su šeimomis į svetimus kraštus buvo gabenami gyvuliniuose vagonuose,
tai dabar į kitas šalis vyrai vyksta savo noru, dažnai net nemokėdami
tų šalių kalbos...
Kaunas
© 2011 XXI amžius
|