Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Konferencija Seirijuose: dėmesys bažnyčios istorijai ir dvasininkijai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Grupelė konferencijos dalyvių prie ant Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios įrengtos paminklinės lentos kun. Antanui Skelčiui. Iš dešinės: saleziečių bendradarbis Alfonsas Vitkauskas, Seirijų seniūnė Česlova Šmulkštienė, kun. teol. lic. Vitas Eidukaitis, mokytoja ekspertė Lionė Lapinskienė, Algis Žilionis iš Mikabalių kaimo, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Seirijų seniūnijos darbuotoja Lina Sakalauskienė

Seirijų kapinėse prie dr. Onos Norušytės-Januševičienės ir jos artimųjų kapo. Iš dešinės: „Mokslo Lietuva“ vyr. redaktorius Gediminas Zemlickas, dr. Aldona Kačerauskienė, dr. Juozas Banionis, dr. Algimantas Katilius ir klebonas Vitas Eidukaitis

2010 m. spalio 15 dieną Seirijų kultūros namų salėje vyko respublikinė tarpdisciplininė mokslo konferencija „Seirijų praeitis ir dabartis“, skirta artėjančiai Seirijų miestelio įkūrimo 500 metų sukakčiai paminėti. Tokią prasmingą įžangą jubiliejinei šventei padarė seirijiškė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė doktorantė Lionė Lapinskienė,  talkinama  aktyvios Seirijų seniūnės Česlovos Šmulkštienės, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorės  Zitos Ščerbetkienės, Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebono kun. teol. lic. Vito Eidukaičio ir daugelio kitų žmonių. L. Lapinskienė paskatino mokslininkus ir pedagogus patyrinėti Seirijų krašto istoriją, meninį ir kultūrinį palikimą. Sėkminga konferencija organizatorei L. Lapinskienei ir jos talkininkams tapo stimulu tęsti darbą.

Neseniai Seirijuose vyko antroji tarpdalykinė mokslinė konferencija „Seirijų praeitis ir dabartis“, skirta miestelio 500 metų jubiliejui paminėti.

Rugpjūčio mėnesį bus minimas Seirijų miestelio 500 metų jubiliejus. Šiai datai numatyta atskiru leidiniu išleisti skaitytų pranešimų medžiagą. Lėšų telkimu šiam leidiniui rūpinasi Seirijų seniūnė Česlova Šmulkštienė.

Konferenciją šv. Mišiomis Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje pradėjo ir pamokslą pasakė kun. teol. lic. klebonas Vidas Eidukaitis. Renginio metu profesorius Juozas Adomonis pristatė savo darbų albumą. Gimnazijos bibliotekininkė Gitana Blaženienė ir mokinės Justina Miliūtė ir Eglė Kašelionytė supažindino su Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos muziejumi. Renginio dalyviai susipažino su Albino Andrulionio dukros pedagogės Jūratės Andrulytės-Voloskevičienės ir sūnaus gydytojo Aloyzo Andriulio  iniciatyva konferencijų salėje surengta tėvo darbų parodėle.

Konferencijos dalyviams meninę programą atliko saksafonistas Valdemaras Krukonis ir akordeonistas Romas Mazėtis bei Lazdijų meno mokyklos Veisiejų skyriaus  liaudiškos muzikos kapela „Trepsiukai“ (vadovė Irina Gugebskienė).

Konferencijoje tematiniu požiūriu išsiskyrė penkios dalys: I dalis buvo skirta Gimtajai kalbai, spaudai ir knygai (perskaityti penki pranešimai); II dalis – Seirijų bažnyčiai ir čia dirbusiems dvasininkams (keturi pranešimai), III – iš  Seirijų kilusioms ar čia dirbusioms asmenybėms (šeši pranešimai), IV – sunkiam ir sudėtingam pokario laikmečiui  (vienas pranešimas) ir V – skirtas nūdienai (vienas pranešimas).

Seirijų krašto kalbą tyrinėjo dr. Vilija Ragaišienė („Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimas Seirijų šnektoje“), dr. Asta Leskauskienė („Seirijų krašto kalbos lobynas“), pedagogas Vidas Garliauskas („Kai kurie Seirijų krašto hidronimai“), dokt. Lionė Cibulskaitė-Lapinskienė („Seirijų šnektos atspindžiai A. Andrulionio apysakoje „Baltaplunksnė“), dr. Vidas Kavaliauskas („Dėl VLKK pakoreguotų priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų realios vartosenos Lazdijų rajone“).

Seirijų krašto asmenybių gyvenimą ir veiklą tyrinėję mokslininkai darbo rezultatus pateikė pranešimuose „Didysis Vytauto Volerto rūpestis: lietuvių bendruomenė ir Lietuvos laisvė“ (doc. dr. Juozas Banionis), „Profesoriaus Juozo Adomonio gyvenimas ir darbai“ (prof. habil. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė), „Dr. Ona Norušytė- Januševičienė ir Seirijai“ (dr. Aldona Kačerauskienė), „Rašytojas Vladas Vailionis“ (mokytoja metodininkė Zita Gaušienė), „Širdis, atiduota Lietuvai: mokytoją Albiną Andrulionį prisiminus...“ (pedagogė Jūratė Andrulionytė-Voloskevičienė), „Mokytojas Mindaugas Unguraitis“ (vyr. mokytoja Vida Burbienė)

Doktorantas D. Juodis  savo tyrinėjimus skyrė Seirijų krašto partizanams. Prelegentas pažymėjo vieną iškiliausių Seirijų krašto partizanų, gimusį Seirijų valsčiuje – Šarūno rinktinės Dainavos apygardos vadą Juozą Gegužį-Diemedį (1923–1951).

Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė  papasakojo apie gimnazijos džiaugsmus ir rūpesčius.

Antroje konferencijoje „Seirijų praeitis ir dabartis“ nemažas dėmesys buvo skirtas Bažnyčios istorijai ir Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijoje dirbusiems dvasininkams. Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas kun. Vitas Eidukaitis aptarė Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios istoriją, kuri prasideda nuo 1537 metų – tada ir buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Kunigas detaliai aptarė bažnyčios architektūrą, pristatė Seirijų bažnyčioje saugojamus meninę vertę turinčius bažnytinius indus, žvakides, paveikslus, šv. Mišių reikmenis, procesijų altorėlius ir kt.

Buvusi ilgametė Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Stasė Sabestinienė perskaitė pranešimą  apie Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios kunigus, jų gyvenimo auką seirijiškiams, minėjo kunigų atliktus darbus puošiant bei gražinant bažnyčią. Akcentavo kun. Juozapo Grajausko (1882 –1905 –1930 ) veiklą aktyvinant Seirijų kultūrinį gyvenimą, prisiminė savo bendravimą su dvasininkais.

Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Katilius išsamiai pristatė istoriko kun. Jono Reitelaičio (1884 11 23–1913 01 19–1966 12 01) beveik 10 metų veiklą Seirijuose, supažindino su jo atliktais darbais. Dr. A. Katilius kalbėjo ir apie kun. J. Reitelaičio įkurtas draugijas, jo istorinį palikimą bei jo darbų išliekamąją vertę.

Šių eilučių autorė, tyrinėjusi prel. J. Laukaičio bylą Lietuvos ypatingajame archyve (bylos signatūra FK-1. Ap. 58. B. P – 12088), su tyrimų rezultatais  supažindino pranešime „Prelatas Juozapas Laukaitis sovietų saugumo rankose“. Konstatavo, kad dokumentų, esančių byloje analizė leidžia nustatyti keletą svarbių faktų: antrąjį klebonavimo Seirijuose laikotarpį nuo 1946 m. sausio iki suėmimo; suėmimo laiką – 1947 m. balandžio 29 d.; kančios Vladimiro kalėjime pradžią – į Vladimiro kalėjimą prel. J. Laukaitis buvo atvežtas 1947  m. lapkričio 10 d. ir po nepilnų metų 1948 m. spalio 3 d. buvo perkeltas į Novočerkasko kalėjimą; patikslinti mirties vietą (ne Vladimiro kalėjimas, bet galbūt Novočerkaskas ar kuri kita vieta); iškelti prielaidą mirties datos tikslinimui – 1955 metus (1955 m. kovo 16 d. sudeginamas J. Laukaičio pasas). Prelegentė kalbėjo apie kunigo veiklą 1919 metais Lietuvoje,  pažymėjo drąsą tardymo metu, kunigo pareigų atlikimo svarbą, nepaisant galimų pasekmių, tardytojo jam pateikto kaltinimo neigimą. Pranešimas iliustruotas lentelėmis, vaizdais iš Vladimiro kalėjimo ir kapinių, arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimo Vladimire nuotraukomis.

Konferenciją apibendrino  L. Lapinskienė, dr. A. Vasiliauskienė ir iš Alytaus atvykęs Alfonsas Vitkauskas. Mokyklos biblioteka pasipildė knygomis, kurias padovanojo pranešėjai dr. Juozas Banionis, dr. Aldona Kačerauskienė, dr. Vidas Kavaliauskas, dr. Vilija Ragaišienė ir dr. Aldona Vasiliauskienė.

Panevėžyje gyvenanti L. Lapinskienė sugeba iš visos Lietuvos surinkti mokslininkus, savo tyrinėjimuose susidūrusius su Seirijų istorija ar asmenybėmis, juos uždegti meile savo gimtajam kraštui, kuriame aktyviai veikia pilna naujų sumanymų ir užmojų Seirijų seniūnė Č. Šmulkštienė, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos pedagogai su direktore  Zita Ščerbetkiene, Seirijų kapinėse nusilenkti nepaprastai asmenybei dr. Onai Norušytei-Januševičienei... Tai puikus pavyzdys kiekvienam pedagogui – neturime teisės pamiršti savo gimtųjų šaknų.

Seirijai, Lazdijų rajonas

© 2011 „XXI amžius“