Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Esminis katedros vaidmuo

Plėtojamas Naujojo evangelizavimo projektas

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Rinas Fizikela kupinas sumanymų ir entuziazmo

„Metropolio misijos“ iniciatyva

Prieš metus įsteigtos Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos veikla įgyja pagreitį – rengiantis Naujojo evangelizavimo temai skirtam Vyskupų Sinodui, kuris vyks 2012 m. spalio mėnesį, buvo iškelta „Metropolio (didelio miesto) misijos“ iniciatyva. Apie šiuos planus Tarybos pirmininkas italas arkivyskupas Rinas (Salvatorė) Fizikela papasakojo Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“ paskelbtame straipsnyje ir interviu žiniasklaidai netrukus po to, kai liepos 11 dieną Romoje jis surengė pasitarimą su Europos vienuolikos didelių diecezijų ganytojais. Susitikime dalyvavo kardinolai ir arkivyskupai iš Barselonos, Briuselio, Budapešto, Dublino, Kelno, Lisabonos, Liverpulio, Paryžiaus, Turino, Varšuvos ir Vienos.

Lobio atradimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Daugeliui dangaus karalystė yra kaip paslėptas lobis, migla uždengtas dalykas, nes jos kaip rytmetį kylančios saulės plikomis akimis neišvysi, rankomis neužčiuopsi ir jos kvapo neužuosi.

Dieviškos karalystės mįslę įminti mums padeda nežemiškas „pojūtis“ – tikėjimo malonė, nes tik ji gali mums drąsiai priminti dažnai užmirštamą Jėzaus tiesą: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“ (Mk 5, 34). Nors šie Jo žodžiai buvo adresuoti moteriai, dvylika metų kamuojamai kraujoplūdžio, tačiau pasikliovimas tikėjimu jai padėjo ne tik sveikatos deimantą susigrąžinti, bet ir atvedė prie išganymo spinduliais švytinčio lobyno – Jėzaus.

Dievo valia tapęs kunigu

Viduklės ir Paupio parapijų klebonas kun. Albertas STANULIS vakar šventė gyvenimo 50-metį. Ta proga – „XXI amžiaus“ interviu su jubiliatu.

Viduklės ir Paupio parapijų klebonas kun. Albertas Stanulis Autoriaus nuotrauka

Nugyvenote pusę amžiaus. Kaip pats sakote, Viešpats Jums dovanojo puikų gyvenimą ir esate pasirengęs šia dovana dalintis su visais. Kur gavote šią Viešpaties dovaną, kada pirmąkart pažinote Dievą?

Gimiau 1961 m. liepos 21 dieną Lazdijų rajone, Krosnos apylinkėje, Saltininkų kaime, Stasės ir Vlado Stanulių šeimoje. Šeimoje dar augo sesuo Angelė ir pusseserė Roma. Mokiausi Saltininkų pradinėje mokykloje, Krosnos vidurinėje, 1982 m. baigiau Daugų žemės ūkio technikumą, įgijau techniko mechaniko specialybę. Pirmoji pažintis su Dievu ir Viešpaties dovana – iš šeimos. Mano abu tėvai buvo giliai tikintys, net ir sovietmečiu rasdavo laiko bažnyčiai. Mama daugiau nei trisdešimt metų dirbo kolūkio kontoroje, tėvelis laukininkystėje. Tėvas, sulaukęs 80 metų, dar savarankiškai tvarko savo ūkelį: užsiaugina kiaulių, laiko arklį, vištų, pasišienauja. Šviesaus atminimo mamai, kurią prieš pusantrų metų pasišaukė Viešpats, bene labiausiai esu dėkingas už įskiepytą tikėjimą. Pamenu, dar mokiausi pradinėje mokykloje ir buvo laidojamas garbus kolūkio žmogus. Mokytoja mums liepė įnešti gėles į bažnyčią, o patiems išeiti. Mes taip ir padarėme, bet mano mama, pamačiusi per kontoros langą, kad ir aš išėjau iš bažnyčios, mane sugrąžino ir paaiškino apie pagarbą mirusiajam. Einant devintuosius metus mane pakvietė patarnauti šv. Mišioms. Iki dabar prisimenu tą jaudinantį momentą. Visada su pagarba prisimenu gyvenime sutiktus kunigus, kurie savo gražiu elgesiu ir pamaldumu, geru pavyzdžiu paskatino kunigystei – tai Jonas Baranauskas, Vytautas Budas. Nuo tėviškės gimtų namų nenutolau. Jei tik turiu galimybių, visada ją aplankau, gimines, savo pirmąją Krosnos Šv. Mato bažnyčią Lazdijų rajone.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai

Vida Mickuvienė,

Renata Stadulienė

Kunigai ir vyskupai pagrindinę atlaidų dieną eina į šv. Mišias

Liepos 11 diena

Šią Palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio atlaidų dieną meldėmės už katalikiškus judėjimus ir bendruomenes. Į Marijampolės marijonų gimnazijos salę konferencijai gausiai susirinko maldininkai iš Alytaus dekanato; dalyvavo Alytaus, Santaikos, Rumbonių pal. J. Matulaičio draugijos skyrių nariai bei Marijampolės katalikai. Po vyskupo J. Žemaičio MIC maldos įžanginį  žodį tarė sesuo Daiva Kuzmickaitė MVS. Sesuo Daiva priminė apmąstymų temą – popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ 120-ųjų metinių paminėjimą. Dr. Vincentas Vobolevičius, (ISM, Vadybos ir ekonomikos universitetas) apžvelgė Bažnyčios socialinio mokymo istorinę raidą.

Konferencija Seirijuose: dėmesys bažnyčios istorijai ir dvasininkijai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Grupelė konferencijos dalyvių prie ant Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios įrengtos paminklinės lentos kun. Antanui Skelčiui. Iš dešinės: saleziečių bendradarbis Alfonsas Vitkauskas, Seirijų seniūnė Česlova Šmulkštienė, kun. teol. lic. Vitas Eidukaitis, mokytoja ekspertė Lionė Lapinskienė, Algis Žilionis iš Mikabalių kaimo, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Seirijų seniūnijos darbuotoja Lina Sakalauskienė

2010 m. spalio 15 dieną Seirijų kultūros namų salėje vyko respublikinė tarpdisciplininė mokslo konferencija „Seirijų praeitis ir dabartis“, skirta artėjančiai Seirijų miestelio įkūrimo 500 metų sukakčiai paminėti. Tokią prasmingą įžangą jubiliejinei šventei padarė seirijiškė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė doktorantė Lionė Lapinskienė,  talkinama  aktyvios Seirijų seniūnės Česlovos Šmulkštienės, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorės  Zitos Ščerbetkienės, Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebono kun. teol. lic. Vito Eidukaičio ir daugelio kitų žmonių. L. Lapinskienė paskatino mokslininkus ir pedagogus patyrinėti Seirijų krašto istoriją, meninį ir kultūrinį palikimą. Sėkminga konferencija organizatorei L. Lapinskienei ir jos talkininkams tapo stimulu tęsti darbą.

Austrijos kaltė ir Lietuvos neįgalumas

Edvardas Šiugžda

Jau beveik savaitė, kai Lietuva skelbia nepasitenkinimą, kad vienas svarbiausių Sausio 13-osios žudynių vadovų, „Alfa“ būrio vadas, buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas buvo paleistas iš Austrijos, kur buvo trumpam sulaikytas. Austrijos parlamentinis ar kitų institucijų tyrimai, kurių reikalauja Lietuvos politikai, yra tik mosavimas kumščiais po mūšio, kuris nieko nebeduos. Tiesa, raminamasi, kad tai paveiks kitų ES juridinius veiksmus ar išgarsins Lietuvą ir Sausio 13-osios bylą. Gerai, kad mūsų politikai siekia nubausti nusikaltusius prieš Lietuvą. Juk mums reikia parodyti, kad be Amerikos ilgai ieškoto O. bin Ladeno ar Serbijos nusikaltėlio S. Miloševičiaus yra ir kitų bin ladenų bei miloševičių. Mūsų politikai išties teisingai klausia, ar po tokių įžūlių Austrijos teisėsaugos akibrokštų kitai Europos Sąjungos narei – Lietuvai – Europos Sąjungą (ES) vis dar  vienija bendra teisingumo samprata, ar atskiroms ES narėms taikomos skirtingos teisės normos. Galima drąsiai pasakyti, kad jeigu Austrija būtų išlaikiusi praėjusią savaitę palaidoto aristokrato – ir kūnu, ir siela – Otto von Habsburgo dvasią, apie tokį atvejį nebūtų ir kalbos. Deja, „demokratinė“ Austrija ne tik daugiau nei 20 metų neįsileido aristokratiškojo politiko, antinacio ir antikomunisto į tėvynę, bet ir 65 metams uždraudė politinę veiklą Austrijoje – tik likus mėnesiui iki mirties jam ir jo vaikams buvo suteikta galimybė kandidatuoti į politinius postus. Būti ištremtam iš tėvynės net 70 metų – ar tai nėra priekaištas demokratijai, kuri savo vadus pasirenka pagal pinigų kapšo dydį... Ir kaip ta „demokratija“ buvo panaši į „socialistinę“ Sovietų Sąjungą, ilgiems dešimtmečiams trėmusią garbingus žmones.

Visas pyktis atiteko Austrijai

Gintaras Visockas

Atidžiai stebiu Austrijos skandalo priežastis analizuojančias laidas, skaitau, kaip oficialiosios Vienos sprendimą paleisti buvusį KGB pulkininką Michailą Golovatovą vertina austrų ir rusų spauda.

Neįmanoma nepritarti europarlamentarui prof. Vytautui Landsbergiui, kuris negaili piktų priekaištų Austrijai, išdavusiai pagrindinį Europos Sąjungos principą: visi – už vieną, vienas – už visus. Akivaizdu, kad oficialioji Viena, pasiskubinusi greičiau nei per 48 valandas paleisti KGB pulkininką M. Golovatovą, atsižvelgė į Kremliaus interesus, o ne į lietuvių lūkesčius. Akivaizdu ir tai, kad žengdama Lietuvą ignoruojantį žingsnį Austrija tik dar kartą pademonstravo, jog Europos Sąjungoje nėra jokios vienybės ir solidarumo.

Prezidentinės mįslės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Liepos 12 dieną suėjo dveji metai, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė užima šį aukščiausią valstybinį postą. Palyginti su prezidentu Valdu Adamkumi, dabartinė šalies vadovė vykdo kur kas ryžtingesnę politiką, yra vertinama kaip atvira ir principinga. Pastaruoju metu D. Grybauskaitę kritikuoja kai kurie politologai (pavyzdžiui,  Lauras Bielinis ir kiti). Politikai D. Grybauskaitės veiklą vertina įvairiai, tačiau tenka abejoti jų nuoširdumu. Geriau įsiklausyti į politinėje veikloje ilgai dalyvavusių, o šiuo metu nuo aktyvios politinės veiklos atsitraukusių piliečių nuomonę. Kovo 11-osios akto signataras A. Patackas teigia: „Prezidentė D. Grybauskaitė gerokai tvirtesnė nei ankstesnieji prezidentai. Teigiama, kad ji užima ryžtingą poziciją ir įvairiais būdais bando įvesti tvarką nuosmukio apimtoje šalyje. Neigiama tai, kad neaišku, kaip kai kurie asmenys atsidūrė Prezidentės komandoje ir kieno interesams jie atstovauja, be to, manyčiau, kad prezidentė turėtų ryžtingiau dalyvauti sprendžiant kad ir švietimo ir mokslo sistemoje iškilusias problemas. Dar galiu pasakyti, kad ne veltui prezidentė D. Grybauskaitė yra gerbiama daugelio žmonių – ji patraukia savo atvirumu, drąsia pozicija, ji yra archetipiškai stipri valstybės vadovė.“