|
Išsaugokime kun. A. Skelčio gimtinę
Garbinga Griškabūdžio parapija yra vadinama kunigų motina. Iš jos yra kilę apie 100 kunigų ir du vyskupai. Griškabūdis yra saleziečių gimimo Lietuvoje širdis. Čia gimė, čia buvo pakrikštytas, čia priėmė pirmuosius sakramentus ir lankė Griškabūdžio pradinę mokyklą būsimasis saleziečių vienuolijos pradininkas Lietuvoje kunigas Antanas Skeltys, čia, nuėjęs ilgą ir prasmingą gyvenimo kelią, atgulė ir amžinojo poilsio.
Šakių rajono savivaldybei ir Griškabūdžio vidurinės mokyklos vadovybei buvo parašyti prašymai Griškabūdžio mokyklą pavadinti kun. A. Skelčio vardu. Juk tam argumentai yra svarbūs ir įtikinantys: kun. A. Skelčio asmenybė primintų jaunimui jo atkaklius siekius ir ryžtą siekti mokslo, o baigus mokslo studijas Italijoje ir parvykus į gimtinę pasiaukojamai dirbti mūsų tautos labui. Šiemet Griškabūdžio vidurinei mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Deja, ir gimnazija liko bevardė.
Žalvėderių kaime yra išlikusi viena kun. A. Skelčio gimtinės sodyba. Buvo siekta, kad ji ir vėl priklausytų garbingai Griškabūdžio parapijai. Deja, apie tai nežino nei Griškabūdžio parapijos klebonas, nei aš, iškėlęs šią iniciatyvą. Buvo svarstoma, kokią iš to turėsim naudą, kad reikia atsiklausti kaimo gyventojų, kurių ten nėra
Jau penkti metai, kaip kun. A. Skelčio gimtinės sodyba įrašyta į Nekilnojamųjų vertybių kultūros paveldo registrą. Kiekvienais metais vis rašomi prašymai į Kultūros paveldo departamentą dėl Gimtinės sodybos išsaugojimo ir įtraukimo į darbų vykdymo programą. Ekspertų nuomone, 150 metų namas gali bet kada nugriūti, tačiau iš Kultūros paveldo departamento vis gaunami neigiami atsakymai. Ir viso to priežastis menkas pradinis finansinis įnašas. Aišku, kad man vienam su kuklia Šakių r. savivaldybės parama to pasiekti nepavyks. Atrodo, kad istorinės kun. A. Skelčio gimtinės sodybos išsaugojimu niekas nesirūpina nei bažnyčia, nei valdžios institucijos, nei žydų bendruomenė. Juk karo metais kun. A. Skeltys Vytėnuose ir jo sesutės Onutės Skeltytės-Poniškaitienės šeima gimtinėje slėpė žydų tautybės asmenis nuo nacių genocido, nebodami mirtino pavojaus sau ir savo artimiesiems.
Iš septynių sodybos pastatų yra išlikę tik du: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Kiti pastatai sugriauti, jų mediena buvo panaudota fermų statybai, o naujausias pastatas klėtis pasisavinta gyvenamojo namo statybai
Buvęs pedagogas ir kalinys J. Stašaitis knygoje Tremtinys Tėvynėje aprašo kun. A. Skelčio nueitą tėvynės tremtinio kelią. Kun. A. Skeltys yra mielas ir brangus tiems, kurie jį pažinojo, jautė jo tėvišką ranką ir mylinčią širdį. J. Stašaičio nuomone, kun. A. Skeltys yra tikrai vertas dangaus švyturių palaimintųjų pagerbimo ir gimtinės sodybos išsaugojimas. Jis yra būtinas ne tik dabarties, bet ir ateities kartoms. Deja, deja
Stanislovas Eugenijus PONIŠKAITIS,
kunigo Antano Skelčio sūnėnas, jo atminimo įamžinimo puoselėtojas
© 2011 XXI amžius
|