Etnografija
Ignalinos krašte surado 70 muzikantų
Rugpjūčio 4 dieną Ignalinos kultūros ir sporto
centro Etninės ir muziejinės veiklos skyriuje skambėjo liaudies
muzika, sukosi šokėjų poros. Taip linksmai apibendrinta Ignalinos
krašte rugpjūčio 25 dienomis vykusi etnoinstrumentologinė ekspedicija,
kurią organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC). Tokias
ekspedicijas centras rengia nuo 1987-ųjų metų. Ši 23-ioji. Keturias
dienas Ignalinos rajono seniūnijas lankė ir muzikantus įrašinėjo
tradicinės kultūros saugotojai, LLKC darbuotojai, muzikai, pedagogai:
Arūnas Lunys, prof. Vida Palubinskienė, Daiva Čičinskienė Matas
Baniūnas, Rimantas Daugėla, Rima, Raimondas ir Aušrinė Garsonai,
Alfredas Mickus ir kt. Patyrusiems ekspeditoriams gelbėjo bei naudingos
patirties sėmėsi etnografija besidomintys studentai. Visas dienas
svečius globojo, jų nakvyne ir maitinimu rūpinosi Etninės ir muziejinės
veiklos skyriaus vedėja Marija Kirkienė, kuri dėkojo rajono verslininkams,
parėmusiems šią kilnią veiklą.
Svarbu ne kas daroma ar duodama, geradarystės
esmė glūdi ne atliktame poelgyje, bet davėjo ar darytojo širdyje
(Seneka). Šiais žodžiais buvo pradėtas pokalbis apie ekspediciją,
kurioje dalyvaujantys žmonės aukoja savo atostogų laiką ir už tai
negauna piniginio atlygio, tačiau patiria nepaprastų akimirkų, daug
bendrauja, sutinka įdomių žmonių ir svarbiausia surenka mūsų kaimuose
ir miesteliuose išsibarsčiusius tradicinės kultūros perliukus, kurių
vertė bėgant laikui vis didėja. Kaip sakė LLKC vyriausiasis specialistas
A. Lunys, šis darbas yra nesibaigiantis. Iki 2003 metų buvo apvažiuota
visa Lietuva. Tuomet atrodė, kad jau viskas surinkta, užrašyta,
tačiau pakartotinės ekspedicijos atskleidė naujus lobynus, atrado
naujus žmones. Kai kurie iš jų turi ir daugiau talentų. Štai Kazitiškyje
gyvenantis Vilhelmas Kanišauskas ne tik groja, dainuoja, bet ir
kuria eiles, yra puikus pasakorius.
Ignalinos rajone surasta 70 muzikantų. Daugiausia
jų įrašyta Kazitiškio seniūnijoje. Buvo renkama bei tikslinama informacija
ir apie į amžinybę išėjusius. Kai medžiaga bus sutvarkyta, viskas
suskaičiuota ir apibendrinta, LLKC ją perduos Ignalinos kultūros
ir sporto centrui. A. Lunys už pagalbą ir supratimą dėkojo rajono
savivaldybei, kultūros darbuotojams, be kurių tikrai būtų neįmanoma
atlikti tokio milžiniško darbo. Visiems ekspedicijos dalyviams buvo
įteiktos atminimo dovanėlės, juos pasveikino ir už atliktą prasmingą
ir kilnų darbą dėkojo mero pavaduotojas Henrikas Šiaudinis bei miesto
seniūno pavaduotoja Rita Šimkūnienė.
Renginyje nepailsdami grojo Ignalinos krašto muzikantai
Gediminas Gilūnas ir Kazimieras Blaževičius. Jiems smuiku pritarė
jaunoji ekspedicijos dalyvė Aušrinė. Skambant uždegančioms melodijoms
sunku susilaikyti nešokus. Taigi sukosi poros gražu buvo pažiūrėti,
kaip žmonės moka linksmintis ir myli liaudišką muziką. A. Lunys
pastebėjo, kad aukštaičiai išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų,
nes groja čia populiariomis Peterburgo (vadinama peterburgska)
armonikomis. Šiuo instrumentu didžiuojasi ir muzikantas Gediminas
Gilūnas, pasakojęs apie peterburgskos armonikos privalumus.
L.K.
© 2011 XXI amžius
|