2011 m. rugpjūčio 31 d.
Nr. 61
(1941)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Gimė Lietuvoje, išgarsėjo Amerikoje

Benjaminas ŽULYS

Kaune gimusi, augusi, Vilniuje aukštuosius meno mokslus baigusi žymios tarpukario dailininkės Domicelės Tarabildienės vaikaitė Saulė Piktys (Kontvainytė-Cukermanienė) jau du dešimtmečius gyvena, dirba JAV, turi savo dailės studiją. Ji gerai žinoma tos šalies meno pasaulyje – ne vien kaip privati dailininkė, bet ir kaip profesionali menininkė-dizainerė, tekstilės ir interjero pramonėje, multiplikacijoje, scenos mene, televizijoje. Taip pat veikia žymiose kino kompanijose NBC, CBS, „Fox“, „Paramont“, „Warner Bros“ ir kt. Per pastarąjį dešimtmetį ji dalyvavo daugiau nei 55 meno  parodose Niujorke, Vašingtone, Los Andžele, Santa Monikoje, Čikagoje, Malibu bei kituose JAV miestuose.


Skaitykla

Tūkstantmečio knygos pristatymas

Stasys POVILAITIS

Knygos ruošimo nariai (iš kairės):
Giedrius Kalninis, Algirdas
Gilius, Eugenijus Kupriščenka,
Vytautas Lagūnavičius, Aurelija
Davydavičienė, Virginija
Antanavičienė, Petras Sventickas,
Rimantas Dailidonis, Renatas
Raudeliūnas, Artūras
Klementavičius, Alfonsas
Vitkauskas su Seimo nare
Auksute Ramanauskaite-Skokauskiene
(viduryje)

Pozityvios minties pilietinė akcija „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai“, kuri vienija viso pasaulio lietuvius, finišavo. Ši spalvinga istorinė knyga pristatyta Kauno karininkų ramovėje. Gydytoja, Sveikatos centro „Amžinoji sandora“ direktorė Aurelija Davydavičienė labai myli žmones ir savo tėvynę Lietuvą.

– Kai žmogus serga, jam labai reikia ne tik gydytojų pagalbos, bet ir artimųjų palaikymo. Pajutau, kad gali susirgti ir mūsų Lietuva. Tiek daug nepasitikėjimo, pykčio, tiek daug Lietuvą paliekančių jaunų žmonių. Reikėjo kažką daryti, – kalbėjo ji. – Sunkiais laikais Lietuvoje atsirasdavo gydytojų (J. Basanavičius, V. Kudirka, akad. J. Brėdikis ir kt., kurie gydydavo ne tik žmogų, bet ir tautą). Pabandžiau ir aš su kolegomis iš Sveikatos centro „Amžinoji sandora“ paskelbti akciją: „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai“. Blogio blogiu nesunaikinsime. Reikėjo sugalvoti kažką labai pozityvaus. Nusprendėme ieškoti bendražygių ir bendraminčių, mylinčių Lietuvą, tikinčių Jos ateitimi. Tikėjimas daro stebuklus, gydo, išlaisvina…


Etnografija

Ignalinos krašte surado 70 muzikantų

Rugpjūčio 4 dieną Ignalinos kultūros ir sporto centro Etninės ir muziejinės veiklos skyriuje skambėjo liaudies muzika, sukosi šokėjų poros. Taip linksmai apibendrinta Ignalinos krašte rugpjūčio 2–5 dienomis vykusi etnoinstrumentologinė ekspedicija, kurią organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras (LLKC). Tokias ekspedicijas centras rengia nuo 1987-ųjų metų. Ši – 23-ioji. Keturias dienas Ignalinos rajono seniūnijas lankė ir muzikantus įrašinėjo tradicinės kultūros saugotojai, LLKC darbuotojai, muzikai, pedagogai: Arūnas Lunys, prof. Vida Palubinskienė, Daiva Čičinskienė Matas Baniūnas, Rimantas Daugėla, Rima, Raimondas ir Aušrinė Garsonai, Alfredas Mickus ir kt. Patyrusiems ekspeditoriams gelbėjo bei naudingos patirties sėmėsi etnografija besidomintys studentai. Visas dienas svečius globojo, jų nakvyne ir maitinimu rūpinosi Etninės ir muziejinės veiklos skyriaus vedėja Marija Kirkienė, kuri dėkojo rajono verslininkams, parėmusiems šią kilnią veiklą.


Atmintis

Kūrėjas ir pedagogas, sugebėjęs išlikti savimi

Gerardo Bagdonavičiaus 110-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS 

Gerardas Bagdonavičius

Gerardas Bagdonavičius – vienas iš daugelio tų, kurie priklauso jau išėjusiai amžinybėn lietuvių dailininkų kartai. Jis savo kūrybinį ir pedagoginį darbą pradėjo trečiame praeito šimtmečio dešimtmetyje. Prisiminti šį menininką mus paskatina ką tik minėtas G. Bagdonavičiaus 110 metų jubiliejus.

G. Bagdonavičius gimė 1901 m. liepos 25 dieną Radviliškyje, tarnautojų šeimoje. Taip jau Gerardo likimas susiklostė, jog anuomet Bagdonavičių namuose vyravo kūrybinga atmosfera, kurią puoselėjo būsimojo dailininko motina. Ji laisvai kalbėjo keliomis kalbomis, gerai skambino pianinu, eiliavo…


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija