| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šiaulių vyskupijoje Joniškio dekanate Poezija bažnyčioje
ŽAGARĖ. Gražūs įvykiai liudija, kad šioje parapijoje kultūrinis gyvenimas glaudžiai siejamas su bažnyčia. Rugpjūčio 13-osios vakarą artėjančios Žolinės šventės proga Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvyko poezijos vakaras Valanda su Jono Strielkūno poezija. Tai pirmasis Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos organizuojamas renginys. Taip pradėtas įgyvendinti jau antrus metus organizuojamas projektas Gyvas literatūros žodis Jono Avyžiaus gimtinėje II, kurį iš dalies remia LR Kultūros rėmimo fondas. Šių metų projektas skirtas Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybos sklaidai tarp Joniškio krašto žmonių, literatūros, poezijos žodžio mylėtojų. Poezijos vakarą pradėjo Žagarės klebonas kun. Marius Dyglys. Jis į gausiai susirinkusius klausytojus kreipėsi kalbėdamas apie didį žodžio meistrą, Lietuvos šviesuolį poetą Joną Strielkūną. Kiekvieno klausytojo širdį suvirpinančias J. Strielkūno eiles Tėvynei Lietuvai, Motinai, paprastam, darbščiam Lietuvos žmogui skaitė kraštietis Juozas Šalkauskas. Jis į renginį pakvietė ir gražų būrį bičiulių muzikantų ir dainininkų. Po bažnyčios skliautais skambėjo Zitos ir Rūtos Gaškauskaičių (smuikai), Daivos Stankuzevičienės (fortepijonas), vargonininko Alvydo Kiseliausko, Neringos Petraitytės (fleita) atliekami kūriniai, solisčių Jolitos Kiseliauskaitės, Karen Džonson iš Anglijos, šiaulietės Mildos Baronaitės giedamos sakralinės giesmės ir sodrus Juozo Šalkausko balsas. Už šiltą ir gražų renginį organizatoriai nuoširdžiai dėkojo kraštiečiui Juozui Šalkauskui, Joniškio bažnyčios vargonininkui Alvydui Kiseliauskui, Joniškio meno mokyklos mokytojoms Zitai Gaškauskaitei, Daivai Stankuzevičienei, jaunosioms atlikėjoms Jolitai Kiseliauskaitei, Karen Džonson, Mildai Baronaitei, Neringai Petraitytei, Rūtai Gaškauskaitei ir Žagarės bažnyčios klebonui kun. Mariui Dygliui. Žolinės išvakarėse parapijiečiai vėl rinkosi Žagarės klebonijos kieme. Būrelis parapijiečių kartu su kun. M. Dygliu šnekučiuodamiesi pynė bažnyčiai puošti skirtus vainikus. Įvairaus amžiaus pynėjai, vyrai ir moterys, darniai dėjo sodriai žalio krūmo ūglių šakelę prie šakelės. Kaip teigė Vida Urbonienė: Negalime pamiršti senųjų tradicijų, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir augančiam jaunimui, kad ir jis tęstų tai, kas pradėta mūsų senolių. Žagariečiai
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |