Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Iškeliamas Šv. Jono Aviliečio dvasingumo pavyzdys ir mokymas

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas džiugiai sutinkamas atvykęs aukoti šv. Mišių į Madrido Almunedos Dievo Motinos katedrą

Popiežiaus palinkėjimai seminaristams

Prasidedant naujiesiems studijų metams kunigų seminarijoje, aktualu susipažinti su popiežiaus Benedikto XVI palinkėjimais, kuriuos jis išsakė šiai dvasinei tarnystei besirengiantiems jaunuoliams, dalyvavusiems praėjusiose Pasaulinėse jaunimo dienose. Keliems tūkstančiams jų, susirinkusių į Ispanijos sostinės Madrido Dievo Motinos katedrą (Santa Maria la Real de la Almuneda) rugpjūčio 20 dieną, Šventasis Tėvas celebravo Eucharistiją ir pasakė išskirtinai prasmingą homiliją. Pamaldų pabaigoje jis pranešė džiugią naujieną, kad žymus XVI amžiaus ispanų teologas ir pamokslininkas šv. Jonas Avilietis netrukus bus paskelbtas 34-uoju Bažnyčios mokytoju (daktaru).

Mylėti – melstis ir įspėti

Kun. Vytenis Vaškelis

„Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jei jis paklausys, tu laimėjai savo brolį“ (Mt 18, 15), – taip moko Kristus, ir Jo žodžiai niekuo kitu nepakeičiami. Dabartinės kalbos žodyne vienareikšmiškai aiškinama, kad žodis „barti“ reiškia kitą žmogų koneveikti ar jam priekaištauti. Neradau šiam minėtam žodžiui švelninančios prasmės. Beje, Naujojo Testamento lenkiškame vertime panaudotas žodis turi ir įspėjimo prasmę, kuri šiuo atveju yra priimtinesnė.

Amžinai jauni palikę... jūs parimot kryžiais

Loreta Kalnikaitė,

LPKTS valdybos narė,  PKTF  Šilalės filialo pirmininkė, Šilalės r. savivaldybės tarybos narė

Kryžių šventina kan. Domas Gatautas

LPKTS Šilalės filialo nariai, siekdami įamžinti už Tėvynės Lietuvos laisvę žuvusius, kalėjimuose ir tremtyje kentėjusius, priespaudos baisumus išgyvenusius Šilalės krašto gyventojus, kiekvienais metais jų atminimui stato paminklinius kryžius. 2010 m. sukako 60 metų nuo Varsėdžių klebono, gimusio 1884 m. Pamūšio kaime, Panevėžio apskrityje, LLA įkūrėjo Varsėdžių krašte ir dvasinio vadovo kun. Jono Janausko žūties Solikamsko kalėjime, Permės srityje. Taigi žuvusių Varsėdžių parapijos žmonių atminimui 2011m. rugpjūčio 21 d. prie šventoriaus atidengtas ir pašventintas  paminklinis kryžius.

Išnykusius kaimus liudys stogastulpiai

Bronius VERTELKA

Deglėnų kaimo šventės dalyviai

Liepos 16-ąją Pasvalio rajone, Deglėnuose, buvo atidarytas skulptūrų parkas. Jame medžio dirbiniais įamžinti septyni išnykę šios apylinkės kaimai. Stogastulpius su juose įrėžtais vietovių pavadinimais drožė septyni Lietuvoje ir užsienyje žinomi meistrai plenero metu. Tokio atvejo, kad vienu metu skulptūromis būtų pažymėta tiek nuo žemės paviršiaus nušluotų kaimų, šalyje dar nebuvo.

Viskas daroma tikinčiųjų labui

Vytautas ŠTRIMAITIS

Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčios šventoriuje atstatomas kryžius

Greitai bus dveji metai, kai Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje klebonu dirba jaunas kunigas Eduardas Steponavičius. Tai pirmoji jo, kaip klebono kadencija. Be pagrindinės, Upynos parapijos, šis kunigas dar aptarnauja nuolatinio kunigo neturinčias Girdiškės ir Varsėdžių parapijas. Klebonas kun. E. Steponavičius nelaiko Upynos savo „sostu“, nes jis vienodai rūpinasi visomis trimis parapijomis. Šį jauną kunigą netgi tą pačią dieną galima išvysti ir Upynoje, ir Girdiškėje, ir Varsėdžiuose, ne tik aukojant šv. Mišias, lankant ligonius, senukus, laidojant mirusiuosius, teikiant kitus sakramentinius patarnavimus, bet ir besirūpinant ūkiniais reikalais: remontu, aplinkos gražinimu, kai kurių kadaise stovėjusių kryžių atstatymu. Viskas daroma pasitariant su parapijiečiais, Upynos ir Bijotų seniūnijomis.

Vytogalos šventė

Lina Gudeliūnienė,

muziejininkė, Vytogalos kaimo bendruomenės pirmininkė

Iš kairės: poetė Irena Jacevičienė-Žukauskaitė, Upynos Stasio Girėno vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Užumeckas, mero pavaduotojas Raimundas Vaitiekus, meras Jonas Gudauskas, renginio vedėja Lina Gudeliūnienė, Aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas.

Liepos 16 dieną lakūno Stasio Girėno gimtinėje vyko šventė, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 78-osioms ir Vytogalos mokyklos įkūrimo 100-osioms metinėms paminėti. Šventę organizavo Vytogalos kaimo bendruomenė, S. Girėno gimtinė-muziejus bei Upynos Švč. M. Marijos Vardo parapijos klebonas kun. Eduardas Steponavičius.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, jas už transatlantinius didvyrius S. Darių ir S. Girėną aukojo klebonas kun. Eduardas Steponavičius. Šv. Mišių metu giedojo vargonininkės Monikos Beinartienės vadovaujamas Varsėdžių Šv. Roko parapijos choras.

Vilkaviškio vyskupijoje

Aleksoto dekanate

Artėjančio rudens atlaidų šventė

Klebonas kan. Vytautas Vaičiūnas (centre) su svečiais kunigais: mons. Alfonsu Svarinsku ir Algimantu Keina

ŠLIENAVA. Paskutinį rugpjūčio sekmadienį šioje parapijoje švenčiami Šv. Baltramiejaus atlaidai. Naujajame testamente Baltramiejus vadinamas Natanaeliu (su Baltramiejumi jis tapatinamas nuo IX amžiaus). Tai vienas iš dvylikos Jėzaus apaštalų, už savo sekimą Kristumi ir apaštalavimą Armėnijoje žiauriai nukankintas – jam buvo lupama oda, galiausiai nužudytas. Tai įvyko I amžiaus antroje pusėje. Po procesijos Žodžio liturgijoje buvo paskaityta Jono evangelija, pasakojanti apie apaštalo Natanaelio pažintį su Jėzumi. Kai Jėzus paliepė kitam savo būsimam apaštalui Pilypui sekti Juo, jis kartu pasiėmė ir Natanaelį, bet šis nepalankiai atsiliepė apie kilusįjį iš Nazareto. Tada Jėzus pasakė žodžius, kurie nustebino Natanaelį: „Tu esi tas, kuris neseniai sėdėjai po figmedžiu“, ir Natanaelis įtikėjo Jėzų, pripažindamas jo dieviškumą. Taip Natanaelis tapo apaštalu. Po Jono evangelijos pamokslą sakęs kun. Algimantas Keina gražiai susiejo mintis apie kankinių reikšmę tautos dvasiniam gyvenimui ir prisikėlimui su girdėtu evangelijos skaitiniu. Priminęs šv. Baltramiejaus (kitaip Natanaelio) apaštalavimą Indijoje, Armėnijoje, Etiopijoje, Mesopotamijoje ir pagaliau kankinio mirtį Armėnijoje, pamokslininkas kvietė plačiau pažiūrėti į kankinių mirties reikšmę. Juk po Kristaus kančios, mirties pagaliau ateina ir Jo Prisikėlimas. Kaip apaštalą šv. Baltramiejų Armėnijoje karaliaus paliepimu nukankino jo pasamdyti budeliai, taip ir mūsų tauta patyrė daug kančios nuo tironų. Mums tie tironai buvo Hitleris ir Stalinas. Dabar jau nebeprisimename, kad po okupacijos 1940 m. birželį jau po mėnesio buvo suimta 12 tūkst. Lietuvos sūnų, o iki spalio mėnesio – dar 11 tūkst. O kiek buvo suimta ir sunaikinta Lietuvos žmonių grįžus Stalino kariuomenei antrąkart? Pamokslininkas jautriai ir su skausmu prisiminė kančias jaunų mergaičių, priverstų kirsti savo gležnomis rankomis maumedžius Sibiro taigoje ar po miego palapinėje pabundančių su prišalusiais prie apledėjusios sienos plaukais. Turime vertinti laisvę, iškovotą mūsų žmonių kančiomis, nes be kovojusiųjų už laisvę nebūtų ir Lietuvos. Kun. A. Keina prisiminė du Lietuvos Bažnyčios kankinius. Arkivyskupas Mečislovas Reinys – didis patriotas, Lietuvos valstybės ir Bažnyčios veikėjas. Išaugęs 11 vaikų šeimoje pasirinko dvasininko kelią. Vienu metu buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras. Būdamas Vilniaus vyskupu, kantriai ugdė jaunimą, nuoširdžiai bendravo su juo. 1948 metais suimtas, nuteistas už meilę žmonėms (kurią reiškė ir nelaisvėje), nukankintas Vladimiro kalėjime 1953 metų lapkritį. Kitas Lietuvos kankinys – arkivyskupas Teofilius Matulionis, tris kartus teistas (pirmąjį kartą teistas, kai dirbo kunigu bolševikų valdomoje Rusijoje, po nuteisimo kartu su kitais keliais kaliniais buvo apkeistas į Rusijos naudai Lietuvoje veikusius komunistus), įvairiausiai kankintas (kartą 17 parų jam neleido net užmigti), 1946 metais nuteistas septyniems metams, įkalintas Oršos lageryje, ten žadino kalinių dvasią. 1956 metais, atstumtas nuo Kaišiadorių vyskupijos valdymo, apsigyveno Birštone, po to ištremtas į Šeduvą, kur mirė 1962 metais, apnuodytas, kaip rodo kai kurie duomenys, gyvsidabriu. Pamokslininkas priminė ir kitus Lietuvos kankinius, aprašytus prof. Onos Voverienės knygoje – tai partizanų brolių Katliorių motina (išlydėdama į kovą ji prašė savo sūnų: „Prisiekite nepasiduoti“), brolių Lukšų motina (sūnus Juozas grįžo į okupuotą Lietuvą, nors žinojo, kad žus nuo okupantų rankos), ses. Ada Urbonaitė, dauginusi draudžiamą krikščionišką ir tautinę spaudą. Ir štai per kančias, kovas ir praradimus nepriklausomybę atgavusi Lietuva yra merdinti – šeimose mažėja vaikų, tarp jaunimo plinta narkomanija, vyrauja dvasinis skurdas, sukurta valstybinė sistema leidžia grobti milijardus litų. Pamokslininkas išgyveno dėl jau parengto plano „brangiai išparduoti“ Lietuvą, kad „mes liksime tik vergais“. Kunigas vėl prisiminė kančias, aprašytas O. Voverienės knygoje apie partizanes ir ryšininkes, taip pat ir jo paties nufilmuotas tragiškas istorijas – kraupu klausytis pasakojimų apie patirtas kančias, kurios vis labiau pamirštamos. O juk apie lietuvių padarytus žygdarbius sklinda pasaulyje legendos – jie išlaikė tikėjimą sunkiomis okupacijos sąlygomis, buvo įkurta Helsinkio grupė, viešinusi žmogaus teisių pažeidimų faktus, žmonių pasiaukojimo dėka buvo leidžiama ir platinama „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Reikia kelti žmonių dvasią, kad žmogus netaptų naikinančiu uraganu, kai išvagiami milijardai, kai krepšinis padaromas Dievu ir jam suplaukia milijonai, o gyvybę už tėvynę paaukojusiems Laisvės kovotojams ir dabar sostinėje nėra paminklo. Pamokslininkas prisiminė, kad prieš 20 metų Vilniuje, Lukiškių aikštėje, šventino akmenį, žymintį būsimo paminklo partizanams vietą, tačiau paminklo taip ir nėra. Turime atsiremti į Dievą ir tėvynę. Turime save ugdyti malda, išpažintimi, būti kaip viena šeima. Pamokslininkas citavo poetą  Kęstutį Genį, kvietusį „pabusti ir prikelti Lietuvą“, bei  poetą Bernardą Brazdžionį, patyrusį netektį tėvynės, be kurios „tuščias ir beprasmis šis pasaulis“. Tad būtina kelti šeimos idealą, tada bus šviesu ir mūsų tėvynėje Lietuvoje, – baigdamas pamokslą sakė kun. A. Keina.

Vilkaviškio vyskupijoje

Aleksoto dekanate 

Žolinėje – padėkos šv. Mišios ir koncertas

Žolinės koncerto žiūrovai

Pažėrai. Kaip ir kasmet, Alšėnų seniūnijos bendruomenė bei Pažėrų krašto žmonės ir svečiai buvo pakviesti smagiai atšvęsti gražiausią vasaros šventę – Žolinę. Šventės pradžioje garbingi svečiai atvežti karietomis prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vartų. Čia juos pasitiko klebonas kun. Kazimieras Skučas ir kaimo muzikantai. Kiekvienam  prisegtos šventės emblemos, papuoštos šio krašto žolynais. Tarp garbingų svečių buvo ir mūsų parapijiečių labai gerbiamas, daug metų dirbęs Pažėruose kunigas Petras Dumbliauskas iš Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) parapijos. Žolinėje taip pat dalyvavo Aleksoto dekanas kanauninkas Deimantas Brogys bei kiti.

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Žolinės šventėje – puokščių paroda ir žirgų šokiai

Puokščių rinkimo komisija

LUOKĖ. Pačiame rugpjūčio viduryje, kaip nuo seno įprasta, parapijos tikintieji  gausiai sugužėjo  į vasaros ir rudens sandūros šventę – Žolinės atlaidus, Dievo Motinos, jos pagerbimo, išaukštinimo gamtoje esančiomis grožybėmis šventę, liudijančią mūsų tautinių papročių esminį požymį – glaudžius ryšius su tėviškės gamta.  Kaip pamoksle akcentavo mūsų klebonas kun. Virginijus Palionis, mes, Marijos žemės vaikai, turime džiaugtis Jos globa ir melsti Jos užtarimo visuose gyvenimo nepritekliuose. Džiaugiamės, kad  iniciatyvaus ir sumanaus mūsų parapijos klebono dėka ši šventė įgavo naują atspalvį,  kai puoselėjant bei gerbiant savo protėvių papročius, į bažnyčią sunešamos gražiausios žolynų puokštelės, kuriose  moterys ir vaikai, surišę kaspinėliu margaspalves laukų gėleles, vaistažoles, javus, dėkoja Žemei už derlių ir grožį. Pasibaigus šv. Mišioms ir pašventinus atsineštus žolynus, vyko Žolinės puokščių paroda ir rinkimai. Komisija, laikydamasi žemaičių tradicijų, išrinko tris suaugusių (Z. Stasiulienė – iš Viekšnalių k., V. Lukošiūtė bei I. Lukošienė – iš Luokės) prizines puokštes ir vieną vaikų (J. ir A.Griciūnų  atžalos – Jokšų k.). Visus vaikus pavaišino saldainiais. Bažnyčioje gražiomis bei jaudinančiomis giesmėmis šventę pratęsė Luokės kultūros centro direktoriaus A. Stankaus vadovaujamas vyrų kvartetas.

Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Bažnyčioje – kultūros vasara

Gailestingojo Jėzaus paveikslas atnešamas į Palėvenę

PALĖVENĖ. Į Šv. Dominyko bažnyčią  iš visos Panevėžio vyskupijos  jaunimas, taip pat ir Tiberiados vienuoliai, piligriminiu žygiu Kupiškis–Palėvenė, atnešė Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Tik pasirodžius pirmiesiems eisenos dalyviams Noriūnų gyvenvietėje, piligrimus džiugiai pasitiko bažnyčios varpai, kurie skambėjo iki pat atėjimo į bažnyčią. Jaunimas su dainomis, giesmėmis ir skambiu juoku atėjo šį  kelią nešdamas paveikslą tikėjimo vardan. Palėvenėje laukė gausybė žmonių. Džiugu  buvo matyti tokį gražų jaunimą, kuris aukojosi dėl Jėzaus  šlovindamas Jį .

Šiaulių vyskupijoje

Radviliškio dekanate

Šauliai – padėkos eisenoje

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis sveikina piligrimus

Baisogala. Jau tradicija tapo prieš prasidedant didiesiems Šiluvos atlaidams paskutinį rugpjūčio sekmadienį organizuoti padėkos eiseną iš Tytuvėnų į Šiluvą. Joje dalyvauja tarptautinė asociacija, ginanti ir propaguojanti katalikiškas vertybes, įvardintas organizacijos pavadinime. TFP – angliškas trumpinys, kuris lietuviškai verčiamas kaip Tradicija, Šeima, Nuosavybė.

Šiaulių vyskupijoje

Joniškio dekanate

Poezija bažnyčioje

Poezijos vakaro akimirka. Violetos Vilčiauskienės nuotrauka

ŽAGARĖ. Gražūs įvykiai liudija, kad šioje parapijoje kultūrinis gyvenimas glaudžiai siejamas su bažnyčia. Rugpjūčio 13-osios vakarą artėjančios Žolinės šventės proga Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje įvyko poezijos vakaras „Valanda su Jono Strielkūno poezija“. Tai pirmasis Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos organizuojamas renginys. Taip pradėtas įgyvendinti jau antrus metus organizuojamas projektas „Gyvas literatūros žodis Jono Avyžiaus gimtinėje II“, kurį iš dalies remia LR Kultūros rėmimo fondas. Šių metų projektas skirtas Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybos sklaidai tarp Joniškio krašto žmonių, literatūros, poezijos žodžio mylėtojų.

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Parapijos ir klebono jubiliejai

Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Valė Jurešienė ir mero pavaduotojas Antanas Bezaras sveikina kleboną kun. Joną Bagdoną

PAKAPĖ. Žolinės atlaidai čia šiais metais švęsti itin iškilmingai. Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė sutapo su dviem svarbiomis datomis – Pakapės parapijos 150-mečiu bei klebono kun. Jono Bagdono kunigystės 25-mečiu. Į Pakapę su sveikinimais buvo nuvykęs Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Bezaras ir Kultūros skyriaus vedėja Valė Jurešienė. Klebonui įteikta baltų lelijų puokštė, perskaitytas sveikinimas, o visai bendruomenei linkėta susikaupimo ir vienybės. Kleboną nuoširdžiais žodžiais pasveikino Seimo narė Rima Baškienė. Po sveikinimo kalbų jaukioje medinėje bažnytėlėje pasklido „Ilgiausių metų“ melodija.

Apie užsienio įtakas, politinius reitingus ir Artūro Zuoko fenomeną

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys Autoriaus nuotrauka

„XXI amžius“ skelbia dar vieną išskirtinį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio interviu. Ankstesniuose interviu mūsų svečias pateikė savo kritišką požiūrį į praėjusius rinkimus, svarstė, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau, nei vylėsi. Gilintasi ir į politinio populiarumo priežastis: kas padeda išlikti populiarumo viršūnėje Daliai Grybauskaitei, Viktorui Uspaskichui ar Artūrui Zuokui? Svarstyta, kodėl populiarus Lietuvoje buvo Algirdas Brazauskas, tačiau į populiarumo viršūnes prasiveržė ir Valdas Adamkus, nei savo praeitimi, nei išsilavinimu, nei nuveiktais darbais nepanašus į savo pirmtaką. Analizuota ir Bažnyčios įtaka politinėms lietuvių nuostatoms.

Imperinių spektaklių aidas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Keistai atrodo tai, kad Lietuvoje išskirtinio dėmesio nusipelno prokremliškos Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas ir jo bendraminčiai, šiuo metu tarsi įgavę ,,antrą kvėpavimą“. Jų pilna visur – ir TV ekranuose, ir radijo laidose, ir dienraščių bei žurnalų puslapiuose. Praėjusią savaitę per LNK televiziją buvo kartojamas populiarus šokių projektas, šį kartą vertinimo komisijoje buvo ir europarlamentaras V. Uspaskichas. Jau nuo laidos pradžios matėsi šiam veikėjui rodoma ypatinga pagarba, vėliau pradėjo skambėti garsioji daina „Kalinka“, žinoma aktorė pakvietė V. Uspaskichą šokio, greta prisijungė dar kelios šokėjų poros, salėje aidėjo palaikymo šūksniai ir plojimai. Po to nuskambėjo ir daina „Katiuša“, daug salėje buvusių žmonių traukė ją kartu, o V. Uspaskichas atvirai džiūgavo. Beje, prokremliškos partijos veikia ir kitose posovietinėse šalyse – štai Ukrainoje veikia oligarcho I. Markovo vadovaujama partija „Rodina“(,,Tėvynė“). V. Juščenkos valdymo laikais šio oligarcho veiklą tyrė teisėsauga, bet į valdžią atėjus V. Janukovičiui, visi tyrimai nutraukti.