Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Tapė Paberžėje

Bronius VERTELKA

Tarp stovyklos-plenero uždarymo dalyvių – Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius

Menininkės (iš kairės) vilnietė Asta Vasiliauskaitė, Katia Čerevko iš Karaliaučiaus ir klaipėdietė Violeta Jokubauskienė

Kūrybinės stovyklos-dailės plenero vadovas Saulius Kruopis ir geroji Paberžės dvasia – muziejininkė Regina Galvanauskienė

Apie savo darbus pasakoja vilnietis Vincas Matonis Autoriaus nuotraukos

Rugpjūčio 6–15 dienomis piligrimų pamėgtoje vietovėje kūrė tapytojai – veikė Antroji profesionaliosios kūrybos stovykla-dailės pleneras „Paberžės vasara 2011. Po mūzų sparnais.“ Uždarymas vyko Žolinės išvakarėse.

 Šv. Mišių metu Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius padėkojo Paberžėje tapiusiems menininkams,  nuoširdų ačiū tarė juos maitinusiems renginio rėmėjams. Priminė, kad šiemet stovykla-pleneras tapo tarptautiniu – turėjo atstovę iš Karaliaučiaus.

Kiekvienas menininkas apie savo darbus, iškabintus ant kun. A. Mackevičiaus klebonijos sienų, pasakojo atskirai. „Ar tai ne R. Staliliūnaitė“? –  spėliojo viena  iškilmės dalyvių, turėdama galvoje šiemet  į Amžinybę išėjusią garsią aktorę. Apsiriko. Paveikslas „Pilnatvė“ vaizdavo vieną iš plenero kuratorių – muziejininkę  Reginą Galvanauskienę. Tai žmogus, kurio dėka neblėsta dvasinė šviesa Paberžėje. Kitą savo kūrinį Nijolė Vilkė sąlyginai pavadino „Vartai į Paberžę“. „Ačiū už tai, kad čia vyksta geri kultūriniai dalykai. Tikiuosi, kad tai ir dvasinio augimo rodiklis“, – sakė vilnietė menininkė.

Žinoma skulptorė Asta Vasiliauskaitė šiemet save išbandė tapyboje. Vilnietė nebuvo patenkinta savo darbais, bet moters abejones išsklaidė panevėžietis Alfridas Pajuodis, jos buvęs bendrakursis Vilniaus dailės akademijoje. „Šis – labiausiai vykęs“, – bedė jis pirštu į nutapytą Paberžės bažnyčią, taip atspėdamas ir mano mintis. Beje, Asta ir fotografuoja. „Pernai Paberžėje mus norėjo  iškepinti saulė, šiemet – prigirdyti vandeniu,  trečias, matyt, išbandymas bus vario triūbomis“, –  šmaikštavo  skulptorė iš Vilniaus.

„Visi turime savo šventas vietas. Pirmoji man – vaikystės kiemas, antroji – Kuršių Nerija, Nida, o trečioji – Paberžė. Į ją  atvažiavau  16 metų, tuomet  studijavau meninę fotografiją“, – kalbėjo stovyklos-dailės plenero vadovas Saulius Kruopis. Menininkas ir dabar nesiskyrė su fotoaparatu (kitą dieną jį sutikau fotografuojant Krekenavos bažnyčiai bazilikos titulo suteikimo iškilmę). Menininkas daug keliauja ir kuria. Šiemet jo darbai buvo pristatyti parodoje Delyje. Vieną paveikslą, tapytą Paberžėje, S. Kruopis dovanojo Indijai.

Darbus vertino  menotyrininkas Stanislovas Urbonas. „Ne protu, širdimi reikia pajusti, tad prie tokio miela prieiti ir pasižiūrėti“, – vilnietis gyrė  Romualdo Balinsko darbą, vaizduojantį Švč. Mergelės Marijos ėmimą į dangų. „Jis  iškeliaus toli, jo jau laukia lėktuvas“, –  kūrinio ateitį numatė stovyklos-plenero vadovas Saulius Kruopis.

  Paberžėje kūrusiems menininkams kun. S. Kandratavičius įteikė po  Žilvino Jasio fotoalbumą „Tarp šviesos ir šešėlių“. Muziejininkė R. Galvanauskienė pasidžiaugė, kad pernai Kėdainių krašto muziejaus ekspozicija pasipildė  11 dovanotų  paveikslų.

Paberžė, Kėdainių rajonas

© 2011 „XXI amžius“