|
Imperinių spektaklių aidas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Keistai atrodo tai, kad Lietuvoje išskirtinio dėmesio nusipelno prokremliškos Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas ir jo bendraminčiai, šiuo metu tarsi įgavę ,,antrą kvėpavimą. Jų pilna visur ir TV ekranuose, ir radijo laidose, ir dienraščių bei žurnalų puslapiuose. Praėjusią savaitę per LNK televiziją buvo kartojamas populiarus šokių projektas, šį kartą vertinimo komisijoje buvo ir europarlamentaras V. Uspaskichas. Jau nuo laidos pradžios matėsi šiam veikėjui rodoma ypatinga pagarba, vėliau pradėjo skambėti garsioji daina Kalinka, žinoma aktorė pakvietė V. Uspaskichą šokio, greta prisijungė dar kelios šokėjų poros, salėje aidėjo palaikymo šūksniai ir plojimai. Po to nuskambėjo ir daina Katiuša, daug salėje buvusių žmonių traukė ją kartu, o V. Uspaskichas atvirai džiūgavo. Beje, prokremliškos partijos veikia ir kitose posovietinėse šalyse štai Ukrainoje veikia oligarcho I. Markovo vadovaujama partija Rodina(,,Tėvynė). V. Juščenkos valdymo laikais šio oligarcho veiklą tyrė teisėsauga, bet į valdžią atėjus V. Janukovičiui, visi tyrimai nutraukti.
Mūsų šalies politinio elito elgesį, jo sprendimus dažnai lemia finansiniai interesai. Ne paslaptis, kad daugelį partijų finansuoja su Kremliumi ir stambiomis Rusijos korporacijomis susijusios struktūros uspaskichų verslo korporacija, Dujotekana ir dar kelios su Gazpromu susijusios įmonės, Lukoil Baltija bei jai artimos įmonės, su Rusijos energetikais susijusios ar jų tiesiogiai valdomos elektros verslo įmonės. Greta akivaizdus ir kriminalo šleifas kai kuriuos politikus finansuoja už žurnalisto V. Lingio nužudymą nuteisto Vilniaus brigados nusikaltimų vykdytojo I. Achremovo brolių valdomos įmonės. Beje, finansavimas ne visada tiesioginis kartais tam naudojamos kiek mažiau žinomos, bet iš esmės tų pačių oligarchų valdomos įmonės. Štai Lukoil Baltija partijas finansuoja daugiausia per Vaizgos bendrovę (šios bendrovės pagrindinė akcininkė Lukoil Baltijos vadovo I. Paleičiko žmona B. Paleičikienė). Kai kuriuos Lietuvos politikus paremia ir retai minima bendrovė Neo group, kuri prieš kelerius metus nuodijo Klaipėdos rajono gyventojus. 2005 metų rudenį Neo group Klaipėdos rajone atidarė plastiko granulių gamyklą. Šiai gamyklai pradėjus veikti, kelių aplinkinių kaimų gyventojai pradėjo skųstis, kad ore nuolat tvyro nemalonus kvapas, skauda galvas, pykina. Žmonės pradėjo kreiptis į gydymo įstaigas, o dėl įmonės veiklos pradėtas tyrimas. Po kurio laiko tyrimas buvo sustabdytas. Neo group kontroliuoja Lietuvoje dažnai besilankantys Rusijos verslo magnatai J. Goldovskis, D. Buriakas ir Gazpromo dukterinė įmonė. Kai kurių įtakingų politikų kišenes pildo su Rusijos energetikais labai artimai susijusio naftos ir dujų verslo, elektros bei chemijos pramonės pinigai. Nenuostabu, kad imperinės pinklės vis labiau raizgo Lietuvą, į mūsų šalį laisvai atvyksta ir čia kaip savame kieme jaučiasi Rusijos FSB pareigūnai, o mūsų šalies nacionaliniai interesai vis dažniau paminami ir lieka trečiame plane.
Tokie procesai liečia ne tik Lietuvą ir Baltijos šalis, jie liečia visą Europą. Viena iš žymiausių vyresnės kartos Rytų Europos specialistų Prancūzijos istorikė ir politologė, profesorė Fransuaza Tom dar 2010 metų vasario mėnesį rašė: Didžiausią pavojų Europos elitui kelia rusų ideologai. Diena iš dienos rusų propaganda teigia, jog nesvarbu, kokia yra politinės sistemos prigimtis, kad rūpestis dėl fundamentalių laisvių yra tik veidmainystė, kuria prisidengę anglosaksai mėgina sunaikinti tautas, kad tarptautiniai santykiai yra ,,realistiniai, o savanaudiškas požiūris naudingas, kad santykiuose su Rusija svarbios tik didžiosios Europos šalys. Įkalusi į galvas, kad demokratijos gynimas tėra JAV instrumentas, rusų propaganda skatina europiečius atsižadėti pamatinių vertybių, kurių pagrindu Europa buvo kuriama pastaruosius 60 metų. Ir kodėl tiek daug europiečių, tarp jų ir prancūzų, tampa šio pokomunistinės Rusijos socialdarvinizmo, pritaikyto tarptautiniams santykiams, gynėjais? Galbūt Europos lyderiai ieško priešnuodžių tai pamatines demokratines vertybes ginančiai krypčiai, kurią remia kai kurie įtakingi įvairių Europos šalių politikai ir žurnalistai? Juos paviliojo Rusijos stačiokiškumas, V. Putino arši laikysena ir šiurkšti kalba.
Lietuvos istorijoje yra buvę nemažai atvejų, kai iš kitų kraštų atvykę žmonės Juozas Eretas, Levas Karsavinas, Vosylius Sezemanas ir kiti atliko daug gerų darbų, prisidėjo prie mūsų šalies mokslo ir meno vystymo, dalyvavo pažangioje politinėje veikloje. Bet sovietmečiu į Lietuvą atvykusio V. Uspaskicho veikla visai kitokia jis su Rusijos magnatų pagalba kūrė savo verslo imperiją, o įsitvirtinęs verslo pasaulyje, pradėjo savo žygį į politikos olimpą. Šis V. Uspaskicho žygis buvo sėkmingas, ir niekas net nuoseklūs teisėsaugos tyrimai jam nesutrukdė. Per televizijas regimi imperiniai spektakliai, kuriuose keliamas šis prieštaringos reputacijos veikėjas, rodo akivaizdžią Lietuvos valstybės ir visuomenės krizę. Dar niekuomet Lietuvos istorijoje nebuvo tokių atvejų, kad taip atvirai būtų garbinami visokie perėjūnai. To nebuvo nei LDK laikais, nei XIX amžiaus pabaigoje XX amžiaus pradžioje, nei prieškario Lietuvoje. Kodėl tokia situacija įmanoma šiandieninėje Lietuvoje? Viena iš pagrindinių priežasčių monopolinio kapitalizmo galia grindžiamos oligarchijos įsigalėjimas. Kertinės demokratinės vertybės mūsų krašte stumiamos į pašalį, jos tampa tik pilku ,,fasadu, už kurio klesti melu ir klasta besivadovaujanti pinigų valdžia. Šios kastos artimais saitais susijusios su Kremliaus įtakoje esančiomis energetikos korporacijomis. Štai todėl televizijų ekranuose regime imperinius spektaklius garbinami nuvorišai, į pokalbių laidas kviečiami jų parankiniai, liejantys melo srautus, o kartais atvirai besityčiojantys iš mūsų valstybės ir jos istorijos. Ką jau bekalbėti apie situaciją, kad Lietuvoje atvirai veikia stribų ir jų globėjų įkurta interneto svetainė pokaris.info, atvirai šmeižianti pokario partizanus. Ar galima įsivaizduoti tokią situaciją, tarkim, Prancūzijoje, kad šioje šalyje veiktų interneto svetainė, kurioje būtų žeminami Pasipriešinimo judėjimo dalyviai? Aišku, kad to nėra ir nebus. Bet Lietuvoje tokie dalykai įmanomi. Šioje kryžkelėje, kurioje atsidūrė mūsų valstybė, labai svarbu iškelti esminius klausimus: kur einame? ką remiame kokias vertybes, idėjas? ir kas mūsų sąjungininkai? Tik nustačius teisingą ateities kryptį, Lietuva bus atkurta kaip teisinė demokratinė valstybė.
© 2011 XXI amžius
|