Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Įamžintas Ukrainos dvasios milžinas Tarasas Ševčenka

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie Taraso Ševčenkos paminklo. Iš kairės: Asta Andrijauskienė, Kauno ukrainiečių bendrijos atstovas, LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas, Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo narys Julius Dautartas, Raisa Burdikienė (Klaipėda), Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininkas Volodimiras Litvinas, Nadija Arlauskienė (Jonava), Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka, Viktorija Korvel, Seimo narys Jonas Jagminas.

2009 m. spalio 9 d. prie Bazilionų vidurinės mokyklos (Šiaulių r.) atidengtas ir pašventintas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirtas beveik keturių metrų aukščio ąžuolinis paminklas (skulptorė Birutė Kasperavičienė). Tai buvo pirmasis paminklas ukrainiečiams Lietuvoje ir pirmasis paminklas vienuoliams bazilijonams pasaulyje. 2011 m. rugsėjo 3 d. atidengtas naujas paminklas ukrainiečiams. Jis skirtas Ukrainos dvasios milžinui – poetui, dailininkui, rašytojui Tarasui Ševčenkai (1814 03 09 – 1861 03 10), pastatytas Vilniuje Bazilijonų, Arklių ir Visų Šventųjų gatvių sankirtoje esančiame skvere. Skulptorius Vitalijus Andrijanovas, o paminklo gamybą apmokėjo Ukraina (taip pat rėmė „Arvi“ grupės žmonės bei kiti rėmėjai).

Lietuva kviečia Janukovičiaus valdomą Ukrainą į Europos Sąjungą?

Dalyvauti Vilniuje pastatyto paminklo ukrainiečių tautos poetui, dailininkui ir mąstytojui Tarasui Ševčenkai atidengimo ceremonijoje šeštadienį į Lietuvą atvykęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodimiras Litvinas gavo Lietuvos aukščiausiųjų vadovų paramą Ukrainai stojant į Europos Sąjungą (ES). Seimo Pirmininkė Irena Degutienė susitikime su Ukrainos parlamento vadovu patvirtino Lietuvos apsisprendimą talkinti Ukrainai europinės integracijos kelyje. I. Degutienė pažymėjo, kad Lietuva yra ir toliau bus aktyvi Ukrainos bičiulė ES ir pagal išgales talkins šiai šaliai suartėjimo su ES procesuose. I. Degutienė teigiamai vertina Ukrainos ne kartą išsakytą poziciją, kad „integracija į Europos Sąjungą yra didžiausias užsienio politikos prioritetas, nuo kurio nebus atsitraukta“, todėl Lietuvos Seimo pirmininkė patvirtina, kad „Lietuva remia Ukrainos ir Europos Sąjungos politinį ir ekonominį suartėjimą“. Tai, kad prezidentas Viktoras Janukovičius, atstovaujantis prorusiškajai Ukrainos daliai ir su Rusija susijusių oligarchų klasei, nedega didele meile ES, buvo įvardinta tik kalbant apie „kliūtis“, kurios galėtų sulėtinti Ukrainos sugrįžimo į Europos tautų erdvę procesą. Tad po susitikimo I. Degutienė pasakė: „Šis suartėjimo procesas turi būti sklandus ir todėl būtina pasiekti, kad jam galinčios trukdyti kliūtys būtų panaikintos. Nebeturi likti abejonių ir neatsakytų klausimų apie procesus Ukrainos vidaus politikoje, valdžios santykius su opozicija. Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas mane patikino, kad demokratijos standartų atitikimas yra principas, kurio Ukraina laikosi siekdama pažangos santykiuose su Europos Sąjunga“. Seimo Pirmininkė taip pat paragino Ukrainą siekti kuo greičiau pabaigti derybas dėl Ukrainos ir Europos Sąjungos laisvos prekybos sutarties. „Pirmiausia Ukraina turėtų užbaigti derybas su Europos Sąjunga dėl laisvos prekybos sutarties. Toks žingsnis patvirtintų Ukrainos esminį apsisprendimą siekti gilesnės europinės integracijos ir taptų pirmąja ir pavyzdine laisvosios prekybos sutartimi, pasirašyta Rytų partnerystėje. Manau, kad ši sutartis galėtų padidinti ir Ukrainos tarptautinį autoritetą“, – sakė I. Degutienė.

Pristatytas filmas apie partizanus

Po kelerių metų pertraukos Kaune trumpam duris atvėręs „Romuvos“ kino teatras sekmadienį buvo sausakimšas – dokumentinis filmas „Nematomas frontas“, pasakojantis apie Lietuvos partizanų kovas, sulaukė didelio susidomėjimo. Pagrindinis filmo kūrybinis ketvertas – užsieniečiai, neseniai susipažinę su Lietuvos pokario istorija, – filmo režisieriai Jonas Ohmanas (Lietuvoje gyvenantis švedas) ir Vincas Sruoginis (JAV lietuvis), filmo prodiuseris Markas Johnstonas ir operatorius Markas Ryanas (amerikiečiai).

Signatarų rentos dar paliekamos krizėje

Praėjusią savaitę pasirodžius pranešimams, kad Seimo kanceliarija suplanavo lėšas galimai atstatomoms Signatarų rentoms mokėti, aukščiausieji šalies vadovai pradėjo neigti tokią galimybę.

Pavyzdžiui, Seimo pirmininko sekretoriatas pareiškė, kad Ireną Degutienę stebina pasirodžiusi nepagrįsta interpretacija, esą ji pritaria Signatarų rentų didinimui. Sekretoriatas primena, kad Seimo pirmininkė visuomet pasisakiusi ir pasisakanti už solidarumą su vargingiausiai gyvenančiais Lietuvos gyventojais. I. Degutienė sakė, kad „šiandien dar niekas nežino, kokie bus Vyriausybės siūlymai ir viso Seimo sprendimai šį rudenį, todėl Seimo kanceliarija privalėjo suplanuoti šias lėšas kitiems metams. Jei Signatarų rentos nebus atstatytos, tuomet suplanuotos lėšos bus nepanaudotos ir liks valstybės biudžete“. Anot pranešimo, Seimo pirmininkė primena, kad visuomet pasisakė ir pasisako už visų valstybės institucijų solidarumą su vargingiausiai gyvenančiais Lietuvos gyventojais. Tačiau reikia pasakyti, kad realaus tokių žodžių įgyvendinimo Seimo pirmininkės veiksmuose nebuvo matyti. Kaip ir šįkart, ji pasirengusi klusniai vykdyti Vyriausybės „siūlymus“. Jeigu Vyriausybė nuspręs, kad pernelyg suveržusi pensininkų ir kitų diržus, tada ir Seimo pirmininkė bus pasirengusi juos atleisti, nes prieš dvejus metus juos pakankamai suveržė.