Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Teisėtvarka
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Šeimos centrų vadovų ir savanorių šeimų stovykla

Stovyklos dalyviai diskutavo bendraudami grupelėmis

Vakarop dalyviai rinkosi artimiau susipažinti

m. rugpjūčio 12–14 dienomis Latvijos pajūryje Papės kaime buvo surengta kasmetinė Telšių vyskupijos šeimos centrų vadovų ir savanorių šeimų stovykla. Iš viso stovyklavo 90 Telšių vyskupijos šeimos centrų savanorių su šeimomis iš įvairių Telšių vyskupijos dekanatų. Tradiciškai stovykla jungia poilsį ir dvasinį intelektualinį tobulinimąsi. Tas dienas visi gyveno bendrystėje: kaip šeimoje dalinosi darbais, pramogavo, valgė ir meldėsi drauge.

Pirmąją dieną visi dalyviai rinkosi Šventojoje. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos šeimos centro direktorius kan. Jonas Ačas, koncelebravo kun. Antanas Mačius, kun. Vidmantas Gricius. Pamokslą sakė kun. teol. lic. Tomas Žlibinas. Pamokslininkas priminė ir akcentavo neišardomą Dievo ir žmogaus ryšį. Po šv. Mišių aukos prasidėjo konferencija, kurią skaitė Telšių vyskupijos šeimos centro reikalų vedėjas kun. Tomas Žlibinas. Konferencijos tema „Tiesa ir laisvė šeimoje“. Kunigas, pradėdamas konferenciją, perskaitė Evangelijos ištrauką pagal Jn 18, 28–40, kur Jėzus kalbasi su Pilotu. Pagrindinė konferencijos mintis yra ta, kad Tiesa yra viena, ir ta Tiesa – Jėzus. Gyvenimas Tiesoje daro žmogų laisvą. Pasvarstymą apie tiesą ir laisvę kunigas baigė popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Caritas in Veritate“ pratarmės žodžiais: „Kiekvienas atranda laimę pritardamas planui, kurį Dievas yra jam sumanęs trokšdamas asmens pilnavertiškumo įgyvendinimo: tokiame plane kiekvienas atranda savo tiesą ir, tai tiesai pritardamas, tampa laisvas“.

Po konferencijos visi stovyklautojai drauge pajudėjo į Latvijos pajūrio kaimelį Papę. Įsikūrę stovyklavietėje, kartu pasidalinę pietumis, vakarop dalyviai rinkosi artimesniam susipažinimui, darbui grupelėse, žaidimams. Tuo metu vaikai nenuobodžiavo. Jiems buvo sudaryta atskira programėlė. Vaikai žaidė su kamuoliais, piešė. Jais rūpinosi savanorės iš Žemaičių Kalvarijos. Pirmoji diena baigėsi bendra vakaro malda.

Antroji diena prasidėjo ryto malda. Po pusryčių stovyklautojai susirinko į rytinę konferenciją. Ją vedė kun. dokt. Andrius Vaitkevičius. Konferencijos tema – „Šiandieninis gyvenimas – nuo modernizmo prie postmodernizmo“. Gvildentos tokios problemos, kaip šeimyninė krizė, prasidėjusi nuo amžiaus pradžios, ir jos pasekmės šiandieniniam žmogui; globalinė individualizacija ir nenoras gyventi bendrystėje, nenoras bendrauti su kitais. Taip pat kunigas pristatė romantistinę šeimos gyvenimo vertybių sampratą, kuri priešinga evangeliniam šeimos modeliui – per tikėjimą išmokti mylėti savo artimą ir dalintis visu kuo gyvenant bendruomeninį gyvenimą.

Konferencijoje išgirstas mintis bei savas įžvalgas dalyviai išsakė bendraudami grupelėmis. Vėliau konferencijos vadovas aukojo šv. Mišias prie jūros kranto ir meldėsi už šeimas. Po pietų stovyklautojai mėgavosi saulute ir šiluma, iki vakaro lepinosi jūra, maudynėmis, žaidė paplūdimio tinklinį, vaikščiojo po pušynus.

Vakare šeimos centrų vadovai ir savanoriai buvo sukviesti į „Minčių lietų“ – darbinį pasidalinimą džiaugsmais ir rūpesčiais dekanatų bei parapijų šeimos centruose. Bendrai ieškota atsakymų į iškilusius klausimus, aptartos galimybės vykdyti projektus, išsakyti planai ir vizijos netolimai ateičiai.

Po bendros vakaro maldos stovyklos dalyviai susirinko į agapę. Už skanėstus ir vaišes savanoriai liko dėkingi Telšių vyskupijos šeimos centro direktoriui kan. Jonui Ačui. Po agapės bendrystė tęsėsi prie laužo, skambėjo dainos ir grojo gitaros.

Paskutiniąją dieną šv. Mišias aukojo kun. dokt. Andrius Vaitkevičius. Konferencijos tema – „Tiesos sakymo svarba žvelgiant iš psichologinio-teologinio požiūrio“. Kunigas kėlė probleminius klausimus, aktualius kiekvienai šeimai. Tai nepilnas tiesos išsakymas ar apskritai jos nepasakymas, kuris veikia vaiko ir suaugusiojo gyvenimą iš pasąmonės sukeldamas patologinių simptomų. Nagrinėtas vaiko hiperaktyvumo sindromas, kilęs iš jo kilmės nuslėpimo fakto. Taip pat gvildenta tėvo svarba vaiko brandai. Aptarta kalbėjimo ir sakymo būtinybė kaip sąlyga pilnavertei asmenybės brandai bei kaip galimybė išreikšti ir leisti pažinti save. Paliestos labai svarbios temos: šeimos santykių įtaka savo identiteto atradimui; tiesos apie save įvardijimas; savo kūniškumo ir dvasingumo pripažinimas, vedantis į žmogiškąją pilnatvę. Visas mintis stovyklos dalyviai tęsė ir diskutavo bendraudami grupelėmis.

Po pietų stovyklautojai pilni įspūdžių ir jėgų atsisveikino su Latvijos pajūriu.

Kun. Tomas ŽLIBINAS

Loretos Vaičekauskienės nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“