Imitacija ar provokacija?
Atsargiai moralės ir teisės užribis. Kaip užčiaupti burną teisybės ieškančiam plungiškiui?
Gintaras Visockas
Pavelo Iljino pavardė žvalgybinėmis-kriminalinėmis istorijomis besidomintiems skaitytojams turėtų būti seniai žinoma. Šis rusų tautybės Lietuvos pilietis pirmą kartą pagarsėjo 2000-aisiais, kai savo ar nesavo iniciatyva įsivėlė į šnipinėjimo skandalą. To meto lietuviškoje spaudoje pasirodė pranešimų, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnai sulaikė 24 metų Lietuvos pilietį P. Iljiną. Pasak Rusijos slaptųjų tarnybų, P. Iljinas yra Lietuvos VSD agentas ir įtariamas šnipinėjimu amerikiečių labui. Esą šis vaikinas turėjo įsilaužti į Rusijos federalinės saugumo tarnybos kompiuterių tinklus. Būtina pabrėžti, kad rusiškoji Temidė P. Iljino nei teisė, nei sodino į kalėjimą. O juk už tokius nusikaltimus Rusijos teisėsauga dažniausiai taiko ypač griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi Rusijos atlaidumas šiuo atveju labai įdomus. Savo geranoriškumą Lietuvos piliečiui Rusija grindė tuo, kad P. Iljinas vis dėlto jiems nepadarė žalos. Pats P. Iljinas spaudoje neigė šią versiją. Jis teisinosi, jog prisipažinimas išgautas jį nugirdžius.
|