Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Teisėtvarka
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Džiūgavo mūsų širdys

Šv. Mišių auka (iš kairės): kun. Nerijus Šmerauskas, kun. Nerijus Grigaliūnas, mons. Vytautas Kazimieras Sudavičius

Trakuose visą savaitę vyko atlaidai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – atlaiduose rugsėjo 6 d. dalyvavome ir mes, Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos maldininkų grupė. Vykome kartu su parapijos vikaru kun. Nerijumi Grigaliūnu. Jis kartu su kun. Nerijumi Šmerausku ir mons.Vytautu Sudavičiumi celebravo šv. Mišias. Homilijoje kunigas priminė, kad Trakų Dievo Motinos paveikslas šimtmečius saugojo Lietuvą. Akcentavo, kad Marija su visu žmogišku silpnumu besąlygiškai priėmė Dievo planą – pagimdyti Dievo Sūnų, tapti Išganytojo Motina. Ji mums yra pavyzdys taip pat priimti Dievo planą ir būti pasiruošusiems susitikti su Kristumi. Papasakojo apie gražų Jėzaus globėjo Juozapo pavyzdį kuris irgi priėmė Dievo planą bei Viešpaties angelo žodžius kaip ir Marija, ir jį įvykdė be priekaištų. Kunigas paaiškino, kad ir šiandien žodžiai: Nebijok drąsos, atsiverk, yra labai reikšmingi mūsų gyvenime. Tik nebijodami, tvirtai tikėdami, galime būti atviri Dievo planui, atviri šv. Dvasiai, atviri džiaugsmui. Marija, išgirdusi gerą žinią, nudžiunga ir skuba tuo džiaugsmu dalintis su Elzbieta, skuba jai pagelbėti artimo darbuose. Kunigas Nerijus ragino maldininkus išgirsti Lietuvos Globėjos – Švč. Mergelės Marijos – kvietimą būti tikraisiais Dievo vaikais, nebijoti, džiaugtis ir tuo džiaugsmu dalintis... Jis linkėjo, kad ši graži, šimtmečius trunkanti Lietuvos Globėjos pagerbimo šventė ir mums taptų kasmetine tradicija su Ja susitikti. Nors dangus ir dovanojo lietų, bet mūsų širdys džiūgavo.

Po šv. Mišių keliavome po Trakus. Turėjome gidę Eugeniją Sidaravičiūtę. Ji savo išmoningu ir nuotaikingu pasakojimu vedžiojo istorijos paženklintomis miesto gatvėmis, bažnyčios navomis, pilies menėmis, atgaivino protėvių dvasią. Visi iš tiesų džiaugėmės, kad esame lietuviai. Apsilankėme karaimų tradicinių valgių kavinėje, valgėme sultingų kibinų, grožėjomės Vytauto Didžiojo paveikslu, mintyse dėkojome Lietuvos Valdovui ir Marijai, vedančiai mus, savo vaikus, pas Dievo Sūnų.

Kiekvienas šimtmetis turėjo savo bėdų ir problemų, bet vis dar esame, kaip tauta, valstybė, nešiojame vardą Lietuva. Kiekvienas turime savo nuomonę. Mums, kurie tikime Švč. M. Marijos užtarimu, gelbėjimu ir globa, taip ir norisi kreiptis į Lietuvos Valdovę kun. S. Ylos maldos žodžiais: O Motina, kuri protėvių sostinėje/ pasirinkai savo sostą,/Ugdyk mūsų žemėje ir širdyse/ savo Sūnaus karalystę...

Alvyra Grėbliūnienė

Druskininkai–Trakai

© 2011 „XXI amžius“