|
Imitacija ar provokacija?
Atsargiai moralės ir teisės užribis. Kaip užčiaupti burną teisybės ieškančiam plungiškiui?
Gintaras Visockas
Pavelo Iljino pavardė žvalgybinėmis-kriminalinėmis istorijomis besidomintiems skaitytojams turėtų būti seniai žinoma. Šis rusų tautybės Lietuvos pilietis pirmą kartą pagarsėjo 2000-aisiais, kai savo ar nesavo iniciatyva įsivėlė į šnipinėjimo skandalą. To meto lietuviškoje spaudoje pasirodė pranešimų, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnai sulaikė 24 metų Lietuvos pilietį P. Iljiną. Pasak Rusijos slaptųjų tarnybų, P. Iljinas yra Lietuvos VSD agentas ir įtariamas šnipinėjimu amerikiečių labui. Esą šis vaikinas turėjo įsilaužti į Rusijos federalinės saugumo tarnybos kompiuterių tinklus. Būtina pabrėžti, kad rusiškoji Temidė P. Iljino nei teisė, nei sodino į kalėjimą. O juk už tokius nusikaltimus Rusijos teisėsauga dažniausiai taiko ypač griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi Rusijos atlaidumas šiuo atveju labai įdomus. Savo geranoriškumą Lietuvos piliečiui Rusija grindė tuo, kad P. Iljinas vis dėlto jiems nepadarė žalos. Pats P. Iljinas spaudoje neigė šią versiją. Jis teisinosi, jog prisipažinimas išgautas jį nugirdžius.
Sutikite, mįslinga istorija. Tačiau toliau dar įdomiau. Nurimus šnipinėjimo skandalui P. Iljinas dingo iš Lietuvos. Kur jis gyveno, ilgokai niekas nežinojo. Tik vėliau paaiškėjo, jog jaunuolis apsistojo Švedijoje. Bet 2005 metais P. Iljinas ir vėl Lietuvoje. Čia jis pateko į naują ne itin malonią istoriją. Jam pateikiami kaltinimai bandžius nelegaliai įsilaužti į Vilniaus banko kompiuterines informacines sistemas.
2010 metais į viešumą prasiveržė dar viena nemaloni istorija. P. Iljinas apkaltintas tuo, kad sukonstravo klausymosi įrangą su specialia atsiliepimo funkcija. Pasiklausymo aparatūra turėjo būti nelegaliai sumontuota viename naktiniame klube Klaipėdoje. Uostamiesčio pareigūnai įtaria, kad nelegali aparatūra naktiniame klube veikė nuo 2008 m. balandžio iki 2008 m. gruodžio. Taip pat manoma, kad už nelegalios aparatūros pagaminimą P. Iljinas sulaukė dviejų tūkstančių litų atlygio.
Deja, tai dar ne visas sąrašas istorijų, kuriose minima P. Iljino pavardė. 2010 metų spalio 19-ąją šis vyriškis buvo sulaikytas namuose, nes įtarta, kad jis susijęs su narkotikų gamyba bei platinimu. Teismas leido P. Iljiną suimti trims mėnesiams. P. Iljinas savo kaltę kategoriškai neigia. Jo pozicija tokia: rasti chemikalai visai ne narkotikai.
2011 metų sausio 19 dieną P. Iljinas paleidžiamas į laisvę. Tačiau po kelių dienų įsipainioja į dar vieną ne mažiau intriguojančią istoriją. P. Iljino parodymais remiamasi plungiškiui Andriui Kaveckui iškeltoje baudžiamojoje byloje. Beje, P. Iljino liudijimai čia labai svarbūs. Nesuklysiu pasakęs greičiausiai lemiami. Jų dėka plungiškį A. Kavecką labai paprasta ilgam uždaryti į kalėjimą. Bet ar verta aklai pasitikėti į skandalus nuolat įsiveliančio P. Iljino tvirtinimais?
Šis pasakojimas apie Plungės rajono apylinkės prokuratūros kaltinimus plungiškiui A. Kaveckui bei skandalingomis istorijomis pagarsėjusio P. Iljino liudijimus. Beje, Plungės rajono apylinkės prokuratūros nuostatos akivaizdžiai griežtos. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko prokurorė Danutė Rudienė. Šių metų balandžio 29-ąją minėta prokurorė prašė A. Kaveckui dar iki teismo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą. Esą šis plungiškis yra pavojingas, taigi būtų ramiau, jei jis teismo pabaigos lauktų tardymo izoliatoriuje. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis prokurorės prašymo nepalaikė plungiškio A. Kavecko laisvės neatėmė, bet paskyrė piniginį užstatą.
O dabar apie P. Iljino liudijimus, kuriais kaltintojai grindžia savo poziciją. Tvirtinama, jog A. Kaveckas šių metų kovo balandžio mėnesiais net du kartus buvo susitikęs su liūdnai pagarsėjusiu P. Iljinu. Susitikimų būta neatsitiktinių. Teigiama, kad jų metu A. Kaveckas paprašė, P. Iljino už piniginį atlygį imtis smurto ir prievartos veiksmų prieš Plungėje gyvenantį Alvydą Meištininką ir jo artimuosius. Oficialioje 2011 metų balandžio 29 dienos Plungės rajono apylinkės teismo nutartyje rašoma: ...Andrius Kaveckas 2011 metų kovo pabaigoje balandžio pradžioje dviejų susitikimų Klaipėdos miesto Stoties gatvėje, prie geležinkelio, metu paprašė Pavelo Iljino per metus už piniginį atlygį nuosekliai vieną po kitos atlikti nusikalstamas veikas, pavojingas Alvydo Meištininko šeimos narių gyvybei, sveikatai ir turtui padegti garažą, sugadinti automobilį, apvogti butą, sumušti sūnų, išžaginti dukrą... Byloje esantys garso įrašai byloja priešingai. P. Iljinas pats primygtinai siūlė susidorojimo su A. Meištininko šeima būdus bei įkalbinėjo A. Kavecką imtis už atlygį pervežti narkotikų siuntą, tačiau nei pritarimo, nei sutikimo nesulaukė.
Be abejo, grasinimai įspūdingi. Bet ar jie realūs? Kuo A. Kaveckui nusikalto namo kaimynas? Pasirodo, konfliktų tarp šių plungiškių tikrai esama. Ir tie konfliktai seni. Tačiau buitinio pobūdžio. Negaliu nepastebėti, jog A. Kaveckas ir A.Meištininkas yra ne tik plungiškiai, bet ir gyvena toje pačioje gatvėje bei tame pačiame name. Žodžiu, patys tikriausi kaimynai. Tačiau nuolat pykstasi. Jų kivirčus lengva apibūdinti vienu vieninteliu sakiniu nesutariama dėl gyvenamojo namo administravimo reikalų. Paskutiniaisiais metais A. Kaveckas ne sykį rašė įvairaus pobūdžio skundus dėl A. Meištininko veiklos teisinio įvertinimo į pačias įvairiausias Plungės instancijas. Nesėkmingai. Tiek Plungės savivaldybė, tiek Plungės teisėsauga A. Kavecko skundus, prašymus, reikalavimus deramai ištirti galimus pažeidimus atmesdavo. Taigi akivaizdu, kad du plungiškiai vienas kito seniai nemėgsta. Tačiau ar dėl tokių barnių deginami oponentų garažai ir prievartaujamos oponentų dukros?
Šių metų rugsėjo 16-ąją Plungės rajono apylinkės teisme surengtas viešas parengiamasis baudžiamosios bylos posėdis. Teismo posėdžio išvakarėse plungiškis A. Kaveckas sutiko atsakyti į keletą klausimų. A. Kaveckas turi žmoną, augina du vaikus. Yra baigęs aukštąjį mokslą, dirbo Klaipėdos universitete lektoriumi, yra parašęs mokslinio pobūdžio studijų apie sportą, mokyklose dėsto kūno kultūrą. Jis visiškai nepanašus į užkietėjusį recidyvistą, kuris su savo priešininku siektų susidoroti ne teisinėmis, bet būtent brutaliomis priemonėmis, tegu ir ne savo rankomis. Matyt, vienintelė A. Kavecko silpnoji vieta nuolatinės teisybės paieškos, kurios Plungėje galbūt kai kam nusibodo iki gyvo kaulo. Juk A. Kavecko oponentas A. Meištininkas namo bendrijos pirmininkas, o prieš tai pirmininko pareigas ėjo kaltinamųjų suole nūnai atsidūręs A. Kaveckas.
Bet įdomiausia, kad A. Kaveckas, jo paties žodžiais tariant, niekad pats neieškojo buvusio savo studento P. Iljino. Suprask, P. Iljinui niekad nesiuntė jokių SMS žinučių, niekada jam neskambino. Seniai buvo pamiršęs, jog kadaise dėstė tokiam studentui. Tai P. Iljinas jo ieškojo. Susitikimų metu P. Iljinas primygtinai siūlė savo drastiškas paslaugas, nors plungiškis A. Kaveckas neprašė jokios pagalbos, nesiūlė jokio honoraro. Priešingai ne tik nepritarė , bet ir atsisakė P. Iljino paslaugų. Bent jau taip A. Kaveckas tvirtino XXI amžiui ir interneto portalui slaptai.lt duotame videointerviu.
Šioje istorijoje esama ir daugiau painių dalykų. 2011 metų balandžio 29-osios Plungės rajono apylinkės teismo nutartyje sakoma: Rengdamasis organizuoti minėtas nusikalstamas veikas Andrius Kaveckas 2011 metų balandžio 22 dieną tarp 10 ir 11.30 valandos S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Plungės mieste, susitiko su P. Iljinu, kuriam 2011 04 18 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir atlikti jų vaizdo įrašą.
Atkreipkite dėmesį, kada P. Iljinui leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus? Ogi 2011 metų balandžio 18-ąją. A. Kaveckas, duodamas interviu šių eilučių autoriui, pabrėžė, jog pirmosios SMS žinutės iš P. Iljino jis sulaukė 2011-ųjų sausio 21 dieną, o jų susitikimai įvyko kovo 31 ir balandžio 7 dienomis, kai ir buvo padarytas pirmasis įrašas, taigi dar tada, kai P. Iljinas neturėjo teisės imtis nei imitacinių, nei provokacinių veiksmų.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Strasbūro Žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos išvadomis, jau seniai nedviprasmiškai išaiškino, kad draudžiama provokuoti asmenį nusikaltimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados, beje, privalomos visoms Lietuvos teisėsaugos institucijoms, taip pat ir Plungės prokuratūrai bei policijos pareigūnams ir kitiems asmenims. Išvados pateiktos labai aiškiai: nusikalstamos veiklos modelį galima panaudoti tik tuomet, kai siekiama išaiškinti jau pradėtą atlikti nusikaltimą. Taigi policijos pareigūnams leidžiama prisijungti prie nusikalstamos veiklos, o ne patiems ją inicijuoti, provokuojant asmenį nusikalsti. Plungiškio A. Kavecko atveju šios nuostatos nesilaikyta. Remiantis jo žodžiais, susidorojimo su savo kaimynu jis neplanavo. Taigi jam iš viso nebuvo galima taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelio. Nei abejotinos reputacijos P. Iljinui, nei kokiam nors kitam policijos ar prokuratūros įpareigotam ar įgaliotajam asmeniui negalėjo būti pavesta skatinti ir įkalbinėti A. Kavecką imtis nusikalstamų veiksmų A. Meištininko ar jo šeimos atžvilgiu.
Šioje byloje galima įžvelgti ir dar vieną keistą aplinkybę. P. Iljinas iš įkalinimo įstaigos paleistas tik šių metų sausio 19-ąją, o jau sausio 21-ąją siunčia SMS žinutę savo buvusiam dėstytojui. Iš kur toks operatyvumas? Gal tokiu būdu siekiama padaryti poveikį teisėsaugos institucijoms, kad šios taptų nuolaidesnės, nagrinėdamos pateiktus įtarimus dėl narkotinių medžiagų gaminimo ir platinimo?
Taip pat derėtų atkreipti dėmesį, kuo prokuratūra grindė prašymą A. Kaveckui taikyti griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą? Štai nedidelė citata iš kaltinamojo akto: Toliau planuodamas nusikalstamas veikas, pavojingas Alvydo Meištininko šeimos narių gyvyvei ir sveikatai, Andrius Kaveckas prašė P. Iljino surengti smurtinį išpuolį prieš Alvydo Meištininko sūnų, taip pat kaip veiką, seksiančią po turto sunaikinimo ir sugadinimo bei smurto veiksmų prieš sūnų, suplanavo Alvydo Meištininko dukters išžaginimą, t.y. rengėsi organizuoti sunkų nusikaltimą.
Be abejo, tokie kaltinimai, jei jie realūs, kiekvienam padoriam žmogui turėtų kelti šiurpą. Bet ar jie tikri ir pagrįsti? Ar aukštąjį išsilavinimą turintis dviejų vaikų tėvas bent pirštu yra pagrasinęs savo oponentui? Šitaip klausdamas, mintyse turiu faktus, leidžiančius pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. Kaveckas visuomet laikėsi įstatymų.
Tiesa, 2011 metų sausio 26-ąją Plungės rajono apylinkės teismo posėdžių salėje viešo teismo posėdžio metu jis, apimtas nevilties dėl neteisybės, prasitarė, jog nužudys savo oponentą ir nusižudys pats, jei bus nubaustas. Tačiau kiekvienas kriminalistas žino seną kaip pasaulis taisyklę: nebijok viešai reiškiamų emocingų grasinimų, nes tie, kurie viešai grasina, savo užmačių dažniausiai niekad neįgyvendina. Ir iš tiesų, teismas vis dėlto A. Kavecką nubaudė, tačiau į A. Meištininko gyvybę bei sveikatą nei A. Kaveckas, nei kas kitas taip ir nesikėsino. Dabartinėje byloje esantys P. Iljino slapta įrašytų pokalbių įrašai ir jų išklotinės nedviprasmiškai byloja ne ką kita, o būtent paties P. Iljino kryptingas, tačiau bevaises pastangas įtikinti akivaizdžiai sutrikusį A. Kavecką bent jau žodžiu pritarti peršamam susidorojimui su A. Meištininko šeima.
Galų gale akivaizdu, kad bent jau iki šiol A. Kavecko oponentas A. Meištininkas niekada nuo nieko nenukentėjo. Nenukentėjo nei jo garažas, nei automobilis, nei dukra, nei sūnus. O štai plungiškis A. Kaveckas, kurį Plungės prokuratūra kaltina organizavus sunkų nusikaltimą, buvo ir sumuštas, ir viešai pažemintas. Pasakodamas apie savo bėdas, A. Kaveckas pabrėžė, jog sykį laiptinėje buvo sumuštas kelių jaunuolių. Plungiškis tvirtino specialiai nesigynęs, kad paskui nebūtų apkaltintas peržengęs būtinosios ginties ribas. Juk jis sportininkas, stiprios sveikatos vyras, tad labai nesunkiai galėjo užpuolikams duoti deramą atkirtį, tačiau įtarė esant provokaciją. Be to, bijojo ir dėl vežimėlyje esančio savo mažamečio vaiko gyvybės. Tąsyk medikai nustatė, jog A. Kaveckui buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas. Pažymėtina, kad Plungės policija užpuolikų ieškojo vangiai.
A. Kaveckas skundėsi ir dėl to, kad paskutiniaisiais metais neteko net dviejų automobilių. Jie buvo pavogti. Vagystės oficialiai užregistruotos. Pastaruoju metu taip pat dažnokai praduriamos jo naujojo automobilio padangos. Nereikia pamiršti ir įsimintino namo bendrijos susirinkimo, kurio metu A. Meištininko žmona jam keliolikos žmonių akivaizdoje skėlė antausį. Žinoma, A. Kaveckas elgėsi kaip tikras džentelmenas atgal nekirto. Šiuos faktus miniu dėl to, kad jie labai jau nesutampa su prokuratūros pateiktais kaltinimais, apibūdinančiais A. Kavecką kaip užkietėjusį nusikaltėlį.
Rugsėjo 16-ąją Plungėje surengtas parengiamasis teismo posėdis. Jame emocingai kalbėjo ir šiuo metu niekur nedirbantis pagrindinis bylos liudytojas P. Iljinas. Jis reikalavo kuo skubiau jį apklausti bei skundėsi teisėjui, jog teismo salės patalpose buvo filmuojamas bei fotografuojamas, tačiau pamiršo prisipažinti, kad į teismo posėdį atėjo neblaivus. Kad P. Iljinas į teismo salę atėjo išgėręs, pastebėjo A. Kavecko interesus ginantis advokatas Arūnas Marcinkevičius. Advokatas pareiškė matęs savo akimis, kaip P. Iljinas prieš pat teismo posėdį vienoje Plungės kavinių išgėrė sklidiną bokalą alaus, ir paprašė teismo patikrinti liudytojo blaivumą.
Teismo posėdyje dalyvavusiųjų nuostabai, liudytojas Pavelas Iljinas ne tik neneigė, kad prieš teismo posėdį paragavęs alkoholio, bet arogantiškai pareiškė, esą tai yra jo asmeninis reikalas, o ne nusikaltimas. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas nusprendė atidėti liudytojo P. Iljino apklausą kitam posėdžiui.
XXI amžius ir interneto portalas slaptai.lt žada stebėti šios bylos peripetijas visuose teismo posėdžiuose.
© 2011 XXI amžius
|