Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Atlaiduose lankėsi kraštietis arkivyskupas

Šv. Mišias aukoja arkivyskupas Sigitas Tamkevičius (kairėje – kan. Valius Zubavičius, dešinėje – kan. Vytautas Prajara)

Maldininkai Krikštonių bažnyčios šventoriuje

KRIKŠTONYS. Rugsėjo 4-ąją, sekmadienį, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius svečiavosi  savo vaikystės parapijoje ir Kristaus Karaliaus bažnyčioje aukojo šv. Mišias. Kartu su juo koncelebravo Lazdijų dekanato dekanas kan. Vytautas Prajara ir Liškiavos parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius. Savo homilijoje arkivyskupas prisiminė Krikštonių bažnyčios statytoją kun. Joną Reitelaitį, pristatė jį kaip nuolankaus bažnyčios tarno pavyzdį. Nors tuo laiku  taip pat buvo nemažai sunkumų, kunigas tiesiog pats dirbo, rinko aukas ir su Dievo bei parapijiečių, daugiausia ūkininkų, pagalba šventovę pastatė ir prieš 77 metus konsekravo. Pasirūpino, kad joje būtų švenčiami Švč. Mergelės Marijos Gimimo – Ligonių Sveikatos – atlaidai. Į juos plūdo minios žmonių – laukai ir kalvelės buvo pilni vežimų. Daug kas pasikeitė, bet Krikštonių bažnyčia ir šiandien šviečia kviesdama atsigaivinti po darbų.

Pokario metai Dzūkijoje buvo labai sunkūs: kolektyvizacija, trėmimai, partizanų žūtis, – bet dainos skambėjo. Tada buvo žmonių širdyse Dievas. Dabar, atšventus nepriklausomos Lietuvos laisvės 20-metį, džiaugsmo mažai, nesigirdi dainų... Dabar Dievo nėra. Dabar kitas pasirinkimas... Betgi Dievas mus sukūrė ne ašaroms, kančiai... Tik Aukščiausiasis nėra prievaizdas. Jis davė laisvę ir nurodė ką daryti.  Ant Sinajaus kalno įteikė Dekalogą. Jo nevykdant, nėra nieko gero. Šiandien situacija panaši į Luko Evangelijoje minimo sūnaus palaidūno. Jis sėdi alkanas ir gano svetimas kiaules. Kai tuo metu tėvo namuose pilna visko, ko reikia. Nuodėmė yra kiaulės, kurias reikia ganyti. Arkiv. S. Tamkevičius ragino pavyzdžiu pasirinkti Švč. Mergelę Mariją, iš Jos mokytis gyventi. Ji niekada Dievui nepasakė „ne“, nors gyvenimas buvo pilnas sunkumų. Į Dievo Motiną kreipėsi žodžiais: „Marija, pagydyk mūsų širdis, parodyk kelią pas savo Sūnų, nes tik Dievas gali mus prikelti, tik Dievas ir Jėzus Kristus yra mūsų kelias ir niekas kitas mūsų neišgelbės ir nesugrąžins džiaugsmo“. Priminė sekmadienio Eucharistijoje skaitytus Šventojo Rašto  žodžius, kur apaštalas Paulius laiške romiečiams sako: „Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą...“ (Rom 13, 8–10). Arkivyskupas ragino maldininkus susigrąžinti į savo gyvenimą, širdį tikrą meilę, kuri neieškotų kaltų, bet galvotų, kaip padėti vienas kitam. Panašiai mąstė ir kun. J. Reitelaitis. Jis statė bažnyčią, norėjo daugiau šviesos.

Šv. Mišių auka, atnašos, gausi Švč. Sakramento procesija, Kauno vyrų choro „Perkūnas“ (vadovas Romaldas Misiukevičius) kartu su Krikštonių choristais ir vargonininke Lina Kabelkaite atliktos skambios Dievo šlovinimo giesmės, arkivyskupo specialus palaiminimas ligoniams – viskas kartu gaivino žmonių sielas, atvėrė širdis meilei ir šviesai.

Seirijų klebonas kun. teol. lic. Vitas Eidukaitis, aptarnaujantis ir Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčią, dėkojo dvasininkams ir maldininkams, linkėjo Švč. Mergelės Marijos globos.

Taip jau sutapo, kad kai Krikštonyse, Ligonių Sveikatos Atlaiduose lankiausi 2004 metais, bažnyčia šventė 60-ies metų jubiliejų. Kraštietis arkivysk. S. Tamkevičius ta proga padovanojo kaimui kryžių, aukojo šv. Mišias. Arkivyskupas tada sakė: „Pastačiau kryžių, nes žmogaus gyvenime labai reikalingas Dievas“. Linkėjo, kad bendruomenėje būtų Jėzus Kristus, kad Jis būtų kelias, kuriuo sektume.

Alvyra Grėbliūnienė

© 2011 „XXI amžius“