Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Jėzus ir šv. Teresėlė

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus, iš anksto žinodamas, koks žemiškasis likimas Jo laukia, pradėjo kalbėti apie šeimininką, kuris įveisė vynuogyną ir išnuomojo vynininkams (Mt 21, 33). Atėjus derliaus nuėmimo metui, jis siuntė pas juos tarnus, o vėliau net savo sūnų, kad būtų atiduota teisėtai šeimininkui priklausanti vaisių dalis.

Žinome, kad šis vynuogynas simbolizuoja Izraelio tautą, tarnai – Dievo išrinktus pranašus, sūnus – Dievo Sūnų, o vynuogių skynimo metas – tai meilės bei klusnumo vaisiai Įstatymo vykdymui ir pačiam jo Leidėjui.

Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Bažnyčios 10-metis

Vyskupas bendrauja su tikinčiaisiais po šv. Mišių

PAKALNIAI. Apie 1762 metus Pakalnių dvaro savininkas Antanas Kulieša pastatė medinę bažnyčią. 1906 metais jos vietoje kun. Jurgis Kazlauskas su  parapijiečiais pastatė kitą medinę bažnyčią. 2000 m.  balandžio 25-ąją ši sudegė. Parapijos administratoriaus kun. Kosto Balsio rūpesčiu, padedant parapijiečiams, laiminant Panevėžio vyskupui Juozui Preikšui, 2000 m. rugpjūčio 6-ąją prasidėjo naujosios (ant senosios pamatų), bažnyčios statyba. Bažnyčios architektas – Kazys Tamošėtis. Iškilusią šventovę 2001m. rugsėjo 16-ąją pašventino Panevėžio vyskupas J. Preikšas. Švęsti Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčios 10 metų sukaktį rugsėjo 18-ąją atvyko Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir jo generalvikaras kun. teol. lic. Tomas Skrudupis. Garbingus svečius sutiko Leliūnų klebonas kun. Alfredas Puško, aptarnaujantis  Pakalnių parapiją. Iki šv. Mišių  dar buvo likę laiko, todėl jie galėjo pabendrauti su besirenkančiais.

Paskutinis Žemaičių vyskupas

Arkivyskupo Pranciškaus Karevičiaus portreto bruožai 

Arkivyskupo Pranciškaus Karevičiaus

Šiemet sukako 85-eri metai, kai buvo įkurta Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) provincija (1926 m). LKB centre Kaune, XIX amžiuje statytuose vyskupų rūmuose, M. Valančiaus gatvėje rezidavo paskutinis Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius (1861–1945). Rugsėjo 30 dieną minime jo gimimo 150-ąsias metines. Ta proga pagal amžininkų užrašytus istorinius šaltinius ir jo paties atsiminimus  bandyta  atkurti pagrindinius arkivyskupo Pr. Karevičiaus asmenybės bruožus.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Atlaiduose lankėsi kraštietis arkivyskupas

Šv. Mišias aukoja arkivyskupas Sigitas Tamkevičius (kairėje – kan. Valius Zubavičius, dešinėje – kan. Vytautas Prajara)

KRIKŠTONYS. Rugsėjo 4-ąją, sekmadienį, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius svečiavosi  savo vaikystės parapijoje ir Kristaus Karaliaus bažnyčioje aukojo šv. Mišias. Kartu su juo koncelebravo Lazdijų dekanato dekanas kan. Vytautas Prajara ir Liškiavos parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius. Savo homilijoje arkivyskupas prisiminė Krikštonių bažnyčios statytoją kun. Joną Reitelaitį, pristatė jį kaip nuolankaus bažnyčios tarno pavyzdį. Nors tuo laiku  taip pat buvo nemažai sunkumų, kunigas tiesiog pats dirbo, rinko aukas ir su Dievo bei parapijiečių, daugiausia ūkininkų, pagalba šventovę pastatė ir prieš 77 metus konsekravo. Pasirūpino, kad joje būtų švenčiami Švč. Mergelės Marijos Gimimo – Ligonių Sveikatos – atlaidai. Į juos plūdo minios žmonių – laukai ir kalvelės buvo pilni vežimų. Daug kas pasikeitė, bet Krikštonių bažnyčia ir šiandien šviečia kviesdama atsigaivinti po darbų.

Utenos miesto 750-mečio šventėje apdovanoti ir dvasininkai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Iš kairės: atminimo ženklus gavusieji kun. Jurgis Kazlauskas ir akademikas Jurgis Gaižutis. Šalia Anykščių dekanas kan. Stanislovas Krumpliauskas, Seimo narė Milda Petrauskienė ir Utenos meras Alvydas Katinas

„Prieš 750 metų karalius Mindaugas laiške Kalavijuočių ordinui, atsidėkodamas už suteiktą pagalbą, perleido kai kurias lietuvių teritorijas, taip pat – ir Utenos žemes. Tame laiške Utenos vardas buvo paminėtas pirmą kartą. Jei būtų įmanoma, su pasididžiavimu paspaustume karaliui Mindaugui ranką ir padėkotume, kad šiandien, prabėgus septyniems su puse šimtmečiams, spindi garbingo jubiliejinio gimtadienio skaičiai – 750. Padėkotume ir už tai, kad Uteną galime vadinti vienu seniausių Lietuvos miestų, su įdomia, permaininga, istoriniais įvykiais persunkta praeitimi, veiklia, teisinga dabartimi ir išmintinga bei drąsia ateitimi“, – rašo Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas spalvotame buklete, kuris išleistas lietuvių, rusų bei anglų kalbomis. Gausiai iliustruotame leidinėlyje  – jubiliejiniam gimtadieniui skirtų renginių programa rugsėjo mėnesio 1–24 dienomis.

Maironiečiai šventė Baltų vienybės dieną

Marytė KVIETKUVIENĖ

Maironiečiai Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje

Rugsėjo 22 dieną baltų gyvenamose ir istorinėse vietose  uždegamos Baltų vienybės ugnys. Lietuviai ir latviai ugnelėmis išreiškia pagarbą protėvių atminimui ir baltų vienybei.  Ši diena primena lietuvių ir latvių genčių pergalę Saulės mūšyje prieš kalavijuočių ordiną. Tai buvo tarsi Žalgirio mūšis XIII amžiuje, sustabdęs svetimųjų agresiją į baltų žemes. Šiandien Saulės mūšis simbolizuoja  baltų tautų bendros kilmės ir likimo idėją.

KT sukūrė naują „šeimos koncepciją“

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad Seimo priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, įtvirtinusi tik santuokos pagrindu sukurtas šeimas, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarime pripažįstant, kad santuoka, kaip „istoriškai susiklostęs modelis, neabejotinai turįs išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“, yra „vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti“, tačiau teigiama, jog „tai nereiškia, kad pagal Konstituciją nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“. Tokiu būdu KT pripažįsta sovietinę šeimos sampratą, kad niekad nesusituokę vyras ir moteris („susidėję“ konkubinato pavyzdžiu) bei jų vaikai ar įvaikiai priskirtini šeimai ir turi visas su tuo susijusias valstybės garantijas šeimai. Be to, KT pažymėjo, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir koncepcijos nuostata, nurodanti, kad Seimas ir Vyriausybė, rengdami teisės aktus šeimos politikos srityje, derina juos su koncepcija. Anot Konstitucinio Teismo, „vyro ir moters bendras gyvenimas“ (konkubinatas), grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas taip pat atspindi konstitucinę šeimos sampratą. Konstitucinio Teismo nuomone, šiuo atveju svarbiausia santykių turinys, o ne jų išraiškos forma. Taip „išryškinęs“ ir išgyręs ne santuokoje gyvenančius asmenis, o „kitokias nei santuokos pagrindu sudarytas šeimas“ Konstitucinis Teismas sukūrė naują šeimos koncepciją. Priėmus tokį „šeimos modelį“, iškart atmetamas skatinimas kurti šeimą santuokos pagrindu.

Atlikę nuo karnavalo: Uspaskicho ir Valinsko problema

Saulius Stoma

Praėjusią savaitę Arūnas Valinskas pranešė galutinai apsisprendęs jungti savo „partiją“ prie Liberalų ir centro sąjungos. Ką gi, su šiek tiek didesniu būreliu bus ne taip baisu eiti politinės mirties link. Tarsi jau ir nėra apie ką kalbėti, tačiau platesnė problema lieka. Ar Lietuvoje Seime dar galima kokia nors šou partija? Galbūt Tautos prisikėlimo partijos (TPP) skiepai buvo labai geri ir tradicinės partijos gali ramiai miegoti? Galbūt. Tačiau panašios politinės kultūros Lenkijoje į Seimą, atrodo, pateks tokia juokinga Januszo Palikoto rėmimo sąjunga, kurios vadas ir įkvėpėjas iš rinkiminių plakatų visiems rodo savo ilgą liežuvį. Tuo viskas pasakyta. Rinkimų programos tokiais atvejais visai nereikalingos. Ir Lietuvos visuomenei nereikia barstytis galvų pelenais ir kaltinti save, kad dar nuo  V. Šustausko laikų vis išrenkama kokia nors klounų partija. Nesame labai jau išskirtiniai. Nepasitenkinimą valdžia liaudis visada lengviausiai išreiškia parodydama jai špygą.