|
KT sukūrė naują šeimos koncepciją
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad Seimo priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, įtvirtinusi tik santuokos pagrindu sukurtas šeimas, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarime pripažįstant, kad santuoka, kaip istoriškai susiklostęs modelis, neabejotinai turįs išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą, yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti, tačiau teigiama, jog tai nereiškia, kad pagal Konstituciją nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos. Tokiu būdu KT pripažįsta sovietinę šeimos sampratą, kad niekad nesusituokę vyras ir moteris (susidėję konkubinato pavyzdžiu) bei jų vaikai ar įvaikiai priskirtini šeimai ir turi visas su tuo susijusias valstybės garantijas šeimai. Be to, KT pažymėjo, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir koncepcijos nuostata, nurodanti, kad Seimas ir Vyriausybė, rengdami teisės aktus šeimos politikos srityje, derina juos su koncepcija. Anot Konstitucinio Teismo, vyro ir moters bendras gyvenimas (konkubinatas), grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas taip pat atspindi konstitucinę šeimos sampratą. Konstitucinio Teismo nuomone, šiuo atveju svarbiausia santykių turinys, o ne jų išraiškos forma. Taip išryškinęs ir išgyręs ne santuokoje gyvenančius asmenis, o kitokias nei santuokos pagrindu sudarytas šeimas Konstitucinis Teismas sukūrė naują šeimos koncepciją. Priėmus tokį šeimos modelį, iškart atmetamas skatinimas kurti šeimą santuokos pagrindu.
Siekdamas pagrįsti bei įtvirtinti ir nesantuokinį šeimos modelį (konkubinatą), KT teigia, kad Seimas savo priimta šeimos koncepcija susiaurinęs šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį, nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos. Kyla klausimas, kiek KT narių savo asmeniniame gyvenime yra priėmę vieną ar kitą šeimos koncepciją.
Sulaukę tokio KT sprendimo dėl šeimos koncepcijos, pradžiugo kai kurie vadinamieji socialdemokratai, prieš dvejus metus kreipęsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Algirdas Sysas po posėdžio sakė: Aš džiaugiuosi, kad mes nenuleidome rankų ir prieš porą metų priimtas sprendimas dabar savo turiniu ir forma pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl, manau, nebus prielaidų ir galimybių toliau laisvai interpretuoti ir teikti įstatymų pataisas, kurios galėtų diskriminuoti vieną ar kitą šeimą: kai moteris su vyru gyvena nesusituokę, turi ar neturi vaikų, kai vaiką augina vieniša motina, vienišas tėvas ir taip toliau. Sprendimas užkerta kelią spekuliacijoms ir įstatymų projektų atsiradimui Seime. Pagal jį santuoka tėra tik viena iš šeimos formų, todėl negalima diskriminuoti kitaip gyvenančių šeimų. A. Sysas taip ir nepasakė, kur jis mato diskriminaciją. Tačiau vis dėlto pripažindamas, kad Lietuvoje nėra priimta įstatymų, kurie realiai pirmenybę teiktų susituokusioms ar susituokusioms ir išsiskyrusioms poroms bei jų vaikams, A. Sysas kalbėjo apie pozityviąją diskriminaciją. Teigdamas, kad koncepcijos galiojimo laikotarpiu buvo padaryta aiški moralinė žala visuomenei, kurios ne visi nariai sutinka su santuokos pagrindu sudaromos šeimos sąvoka, A. Sysas pamiršo priminti, kad dar daugiau žalos patiria visuomenė ir būtent jaunoji jos dalis, kai šeimos santykiai nėra grįsti santuoka. Kitas socialdemokratas, Julius Sabatauskas, džiaugėsi, kad Konstitucinio Teismo nutarimas panaikina prielaidas sugrįžti veronikų laikams. J. Sabatauskas teigė, kad yra atmestinas Paramos būstui įsigyti ir renovuoti įstatymas, įtvirtinantis susituokusių asmenų pirmenybę paramos būstui įsigyti ar renovuoti gavimui.
© 2011 XXI amžius
|