Pirmasis puslapis
Aktualijos
Lietuva
Pasaulis
Teisėtvarka
Valstybė
    ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Prezidentės vizitas Kazachstane

Prezidentė lietuvių tremties vietoje – ALŽIR (Akmolinskij lager žon izmenikov rodiny – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageris) lageryje atidengė atminimo akmenį ir susitiko su Kazachstano lietuvių bendruomene Džojos Gundos Barysaitės (www.president.lt) nuotrauka

Prezidentė lietuvių tremties vietoje – ALŽIR (Akmolinskij lager žon izmenikov rodiny – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageris) lageryje susitiko su Kazachstano lietuvių bendruomene

Pirmojo oficialaus vizito į Kazachstaną išvykusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kazachstano Prezidentu Nursultanu Nazarbajevu Džojos Gundos Barysaitės (www.president.lt) nuotrauka

Spalio 5–7 d. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su pirmuoju oficialiu vizitu viešėjo Kazachstane. Ji susitiko su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu, kitais aukščiausiais valdžios atstovais bei dalyvavo Lietuvos–Kazachstano verslo forumo atidaryme. Į Lietuvą šalies vadovė grįžo su naujais verslo projektais bei istorinės atminties palikimu. D. Grybauskaitė minėjo, jog  Lietuva ir Kazachstanas  yra perspektyvūs verslo partneriai transporto bei logistikos srityje, galintys tapti ašine transporto jungtimi tarp Europos Sąjungos ir Azijos.  Lietuvos verslininkai taip pat  suinteresuoti investavimo galimybėmis Kazachstano telekomunikacijų, statybų, mokslinių tyrimų srityse. Kaip ir buvo numatyta, Prezidentė atidarė Lietuvos ir Kazachstano verslo forumą. Jame veikianti Verslo taryba bus orientuota į verslo ryšius bei konkrečius projektus. Vizito metu pasirašyti trys susitarimai naudingi ne tik verslui: jie plės dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio, kultūros ir švietimo bei teisėsaugos srityse.

Neišvengiamas klausimas, kurį taip pat aptarė valstybių prezidentai – branduolinės saugos problemos, itin aktualios abiems šalims. „Branduolinės saugos užtikrinimas yra bendras iššūkis Lietuvai ir Kazachstanui. Sutarėme glaudžiai bendradarbiauti siekiant, jog visose pasaulio atominėse elektrinėse būtų įvesti ir taikomi vieningi tarptautiniai saugumo standartai, griežtinamos TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra – IQ) kontrolės priemonės, vykdomi reguliarūs streso testai. Tai visos tarptautinės bendruomenės atsakomybė“, – teigė D. Grybauskaitė.

Bene svarbiausiu vizito sprendimu tapo susitarimas dėl šaudyklinio traukinio „Saulė“ projekto. Su Lietuvos prezidente susitikęs Kazachstano premjeras Karimas Masimovas patvirtino, jog N. Nazarbajevas Vyriausybei nurodė šį projektą įgyvendinti nedelsiant. Glaudų bendradarbiavimą jau pradėjo ir abiejų valstybių Susisiekimo ministerijos. Panašu, jog startavęs šis krovininis traukinys, Almatą iš Klaipėdos pasieksiantis per 10 dienų, šaliai gali tapti puikiu atspirties tašku Europos ir Azijos tranzito rinkose. Tikimasi, kad ilgainiui šis projektas galėtų sujungti Kiniją ir ES bei sutrumpinti krovinių gabenimo trukmę.

Spalio 7 d. D. Grybauskaitė lankėsi buvusiame lietuvių moterų, politinių kalinių žmonų, įkalinimo vietoje – lageryje ALŽIR, kur atidengė atminimo akmenį. Atidengdama paminklą D. Grybauskaitė sakė: „Šiandien pagerbiame visų ALŽIR (Akmolinskij lager žon izmenikov rodiny –  Akmolinsko tėvynės išdavikų žmonų lageris) ir kituose lageriuose kentėjusių, jėga iš gimtinės ištremtų nekaltų žmonių atminimą. Istorinės tiesos žinojimas ugdo savarankiškai mąstantį ir savo Tėvynę mylintį jaunimą. Tai pamoka, kad tragiški istorijos įvykiai niekada negali pasikartoti. Kad žmogiškas orumas, meilė Tėvynei ir laisvei yra pamatinės vertybės, kurios nugalės žiauriausią priespaudą“. Ji taip pat padėkojo kazachų tautai, padėjusiai išgyventi lietuvių tremtiniams. Po ceremonijos susitikusi su Kazachstano lietuvių bendruomenės atstovais prezidentė pabrėžė, jog jie yra svarbi mūsų tautos dalis. Kazachstane gyvena apie šeši tūkstančiai lietuvių. Daugelis – tremtiniai ir jų palikuonys. Taip pat yra lietuvių, neseniai atvykusių dirbti šios šalies kompanijose ir įgyvendinti tarptautinių projektų. Šiuo metu Kazachstane veikia dvi lietuvių organizacijos – Karagandos visuomeninis susivienijimas „Lituanica“ ir Almatos lietuvių kultūros draugija „Aidas“.

Prieš tai Kazachstano prezidentas Lietuvos vadovei perdavė keliasdešimties lietuvių tremtinių bylų kopijas. Neoficialiais duomenimis, 1940–1960 metais į Kazachstaną galėjo būti išvežta apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos. Lietuvoje turimi duomenys apie 7,5 tūkst. ten kalėjusių lietuvių. D. Grybauskaitė Kazachstano prezidentui perdavė Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centre saugomo kazachų kario 1941 metų dienoraščio ir nuotraukų kopijas.

Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas jau anksčiau, vizito Lietuvoje 2001 m. vasario 25-ąją metu, tuometiniam Lietuvos vadovui Valdui Adamkui įteikė Kazachstano archyvuose surinktą medžiagą apie lietuvių tremtinius, nes prieš metus, viešėdamas Kazachstane, V. Adamkus buvo paprašęs išsiaiškinti 300 lietuvių tremtinių, kalėjusių šioje šalyje, likimą. Tada N. Nazarbajevas pareiškė, jog Lietuvą ir Kazachstaną sieja ne tik džiugūs istorijos puslapiai, bet ir abiejų tautų išgyventos represijos –  atliekant istorinius tyrimus Kazachstane rasta daugybė broliškų kapų, kuriuose palaidota daugiau kaip 65 tūkstančiai Stalino režimo sunaikintų žmonių. Patikinęs, kad Kazachstanas yra pasiruošęs savo archyvus atverti Lietuvos istorikams, N. Nazarbajevas V. Adamkui perdavė rastus duomenis apie 80 lietuvių politinių kalinių bylas bei daugiau kaip šimtą kitokių dokumentų.

© 2011 „XXI amžius“