Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Popiežius apie teisinės valstybės pagrindus
Mindaugas BUIKA
|
Šventojo Tėvo kalbos atidžiai
klausėsi kanclerė Angela Merkel
ir kiti bundestago nariai
|
Nepagrįstas kairiųjų boikotas Popiežiaus Benedikto XVI istorinė kalba Vokietijos parlamente (bundestage) praėjusio jo apaštalinio vizito į savo tėvynę metu susilaukė galbūt plačiausių tarptautinių apžvalgų bei vertinimų ir kai kur žiniasklaidoje įvardyta kaip geriausia šio pontifikato kalba. Iš tikrųjų Šventajam Tėvui buvo iškilęs nepaprastas uždavinys kreiptis į didžiausios Europos šalies sekuliarizuotus politikus, ir jau pats Katalikų Bažnyčios vadovo kalbėjimas komunizmą ir reformaciją iškėlusios tautos Karlo Markso ir Martyno Liuterio šalies politinės valdžios viršūnėse kai kuriuose gerai žinomuose sluoksniuose susilaukė aiškaus prieštaravimo.
|
|
Prezidentės vizitas Kazachstane
|
Prezidentė lietuvių tremties
vietoje ALŽIR (Akmolinskij
lager žon izmenikov rodiny
Akmolinsko Tėvynės išdavikų
žmonų lageris) lageryje
atidengė atminimo akmenį
ir susitiko su Kazachstano
lietuvių bendruomene Džojos
Gundos Barysaitės
(www.president.lt) nuotrauka
|
Spalio 57 d. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su pirmuoju oficialiu vizitu viešėjo Kazachstane. Ji susitiko su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu, kitais aukščiausiais valdžios atstovais bei dalyvavo LietuvosKazachstano verslo forumo atidaryme. Į Lietuvą šalies vadovė grįžo su naujais verslo projektais bei istorinės atminties palikimu. D. Grybauskaitė minėjo, jog Lietuva ir Kazachstanas yra perspektyvūs verslo partneriai transporto bei logistikos srityje, galintys tapti ašine transporto jungtimi tarp Europos Sąjungos ir Azijos. Lietuvos verslininkai taip pat suinteresuoti investavimo galimybėmis Kazachstano telekomunikacijų, statybų, mokslinių tyrimų srityse. Kaip ir buvo numatyta, Prezidentė atidarė Lietuvos ir Kazachstano verslo forumą. Jame veikianti Verslo taryba bus orientuota į verslo ryšius bei konkrečius projektus. Vizito metu pasirašyti trys susitarimai naudingi ne tik verslui: jie plės dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio, kultūros ir švietimo bei teisėsaugos srityse.
|
|
I. Degutienės darbo vizitas Japonijoje
|
Seimo pirmininkė Irena Degutienė
ir Seimo vicepirmininkai
Algis Čaplikas bei Virginija
Baltraitienė apsilankė viename
didžiausių Japonijos gamtos
mokslo tyrimų institute Riken
ir susitiko su instituto
prezidentu, 2001 metų
Nobelio premijos laureatu
chemijos srityje Rioju Nojoriu
|
Spalio 310 dienomis Seimo pirmininkė Irena Degutienė su darbo vizitu oficialiu Japonijos kvietimu lankėsi šioje šalyje. Čia ji susitiko su Japonijos parlamento Atstovų Rūmų pirmininku Takahiru Jokomičiu, Aukštųjų Rūmų komitetų pirmininkais, ministrais, Japonijos tarptautinių santykių instituto prezidentu. Taip pat vyko susitikimai su Japonijos ekonominių organizacijų federacijos, verslo kompanijų (Panasonic, lazerių gamintojo Riken ir kt.) vadovais ir su strateginės investuotojos į Visagino atominės elektrinės projektą Hitachi kompanijos vadovybe, su aukščiausiais Japonijos politikais, asocijuotomis verslo struktūromis ir atskiromis verslo kompanijomis pristatyti potencialius investavimo Lietuvoje privalumus. Japonijoje lankėsi ir du Seimo pirmininkės pavaduotojai, atstovaujantys ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai Algis Čaplikas ir Virginija Baltraitienė.
|
|
Įstatymas, drausminantis nesąžiningus lietuviškosios Temidės tarnus, neveikia
Gintaras Visockas
Šių metų birželio pradžioje Vilniuje dvi dienas dirbo ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti. Šioje konferencijoje ir sužinojau, kodėl, azerbaidžaniečių ar turkų manymu, Lietuvos negalima vadinti demokratine valstybe. Žinoma, tokie azerbaidžaniečų, turkų, armėnų, kirgizų pareiškimai truputį stebina, glumina. Juk mes, lietuviai, įpratę demokratijos stoka pirmiausiai kaltinti kitus, ypač labiau į rytus ar pietus gyvenančias tautas, tik ne save.
|
|
Ar Lietuvoje ginamos nenuteisto žmogaus teisės nelaisvėje?
Kastytis Stalioraitis
Kokie įstatymai šiandien Lietuvoje gina piliečius, kuriems paskirta kardomoji priemonė laisvės atėmimas kalėjime nuo pareigūnų (kalėjimo prižiūrėtojų, administracijos, tyrėjų, liaudiškai tardytojų, ir pan.) fizinio, psichologinio ir kitokio smurto, siekiant išgauti reikalingus parodymus? Kad ir kaip būtų keista, jokie, nors tarptautinės žmogaus teisių konvencijos įpareigoja. Priešingai, bandymas pasiskųsti tokiais tikslais naudotu smurtu gali atsisukti prieš patį nukentėjusįjį. Tai labai gerai išryškėjo Lietuvos Respublikos pilietės Eglės Kusaitės naujame baudžiamajame persekiojime, susijusiame su įvykiais jai būnant kalėjime.
|
|
|