|
Paskirtos Nobelio premijos
Spalio 3-iąją apdovanojimu už laimėjimus medicinos srityje Švedijos sostinėje prasidėjo 110-asis Nobelio premijų sezonas. Tą dieną apie 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku Stokholme esančiame Karolio institute komisija paskelbė medicinos premijos laureatų vardus. Laureatais tapo trys mokslininkai medicinos srityje: amerikietis Bruceas Beutleris, Liuksemburge gimęs Julesis Hoffmannas ir kanadietis Ralphas Steinmanas jie pelnė 2011 metų Nobelio medicinos premiją už imuninės sistemos tyrimus, atvėrusius naujas galimybes gydyti vėžį ir kitas ligas. Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, premija pirmą kartą buvo įteikta 1901 metais. Laureatai gauna auksinį medalį ir 10 milijonų Švedijos kronų (3,8 mln. litų) premiją, kuri gali būti padalyta ir dviems ar trims asmenims ar organizacijoms.
Šių metų Nobelio medicinos premijos laureatai tyrinėjo sudėtingas organizmo gynybines sistemas, kuriose signalinės molekulės sužadina antikūnų ir imuninių ląstelių, kovojančių su infekcijas sukeliančiomis bakterijomis ir virusais, išsiskyrimą. Tai atveria kelią naujų vaistų sukūrimui, taip pat padeda gydyti įvairias su imuninės sistemos sutrikimais susijusias ligas, tokias kaip astma, reumatinis artritas arba Krono liga. B. Beutleris ir J. Hoffmannas, kuriems atiteks pusė 10 mln. Švedijos kronų (3,75 mln. litų) prizo sumos, atrado baltymus-receptorius, kurie aktyvuoja organizmo imuninio atsako pirmąjį etapą. R. Steinmanas, kuriam atiteks piniginio prizo antroji pusė, atrado dendritines ląsteles, kurios padeda imuninei sistemai atpažinti žalingus mikroorganizmus ir kovoti su jais, tačiau nereaguoti į įvairias molekules, susidarančias pačiame organizme. Deja, jau tą pačią premijos paskyrimo dieną paaiškėjo, kad kanadietis mokslininkas Ralphas M. Steinmanas rugsėjo 30 dieną mirė nuo vėžio. R. M. Steinmanui buvo 68-eri. Prieš dvejus metus jam buvo diagnozuotas kasos vėžys. Universiteto pranešime nurodoma, kad pastaraisiais mėnesiais mokslininkas vartojo vaistus, kurių veikimo mechanizmas buvo pagrįstas jo paties moksliniais tyrimais. Nors Nobelio premija skiriama tik gyviems mokslininkams, tačiau premija gali būti skiriama, jeigu mokslininkas miršta po premijos paskyrimo, bet iki jos įteikimo Stokholme, taigi netrukus Nobelio komitetas dėl nesusipratimo padarė išimtį ir apdovanojimas bus įteiktas mokslininko artimiesiems.
Spalio 4-ąją 2011 metų Nobelio fizikos premija buvo paskirta Saului Perlmutteriui ir Brianui P. Schmidtui su Adamu G. Riessu už stebint tolimas supernovas padarytą atradimą, kad visata plečiasi didėjančiu greičiu. 1998 metais dviems mokslininkų grupėms pristačius savo darbų rezultatus buvo sudrebinti kosmologijos mokslo pagrindai. Viena mokslininkų grupė, vadovaujama Saulo Perlmutterio, savo veiklą pradėjo 1988 metais, kita, vadovaujama Briano Schmidto, pradėjo veikti 1994-taisiais. Pastarojoje itin svarbų vaidmenį atliko Adamas Riessas. Lenktyniaudami tarpusavyje mokslininkai ieškojo tolimiausių supernovų, vartodami vis sudėtingesnius teleskopus žemės paviršiuje ir orbitoje, vis galingesnius kompiuterius ir naujus optinius jutiklius. Mokslininkai pasinaudojo ypatinga supernova, priskiriama Ia tipui. Tai senos nedidelės žvaigždės, kuri yra Saulės masės, bet Žemės dydžio, sprogimas. Viena tokia supernova gali išskirti tiek pat šviesos, kiek visa galaktika. Iš viso mokslininkai rado daugiau nei 50 tolimų supernovų, kurių šviesa buvo silpnesnė nei tikėtasi. Tai yra ženklas, kad Visatos plėtimasis greitėja. Sprendžiant šį mokslinį klausimą yra galimybė suklysti daugybėje vietų, todėl pasaulio mokslininkus šiek tiek nuramino faktas, kad tą pačią išvadą pateikė dvi nepriklausomos mokslininkų grupės. Daugiau nei šimtmetį galioja teorija, kad Visata plečiasi po Didžiojo sprogimo, kuris įvyko prieš 14 mlrd. metų. Jos plėtimosi greitėjimas tęsis tol, kol Visata sušals. Manoma, kad greitėjimą skatina tamsioji energija, tačiau, kas yra ta tamsioji energija, niekam nežinoma. Tai yra bene didžiausia šių laikų fizikos paslaptis. Žinoma tik tiek, kad tamsioji energija sudaro apie tris ketvirčius Visatos. Todėl 2011 metų fizikos Nobelio premijos laureatų atradimai padėjo atskleisti Visatos dalį, kuri mokslui iš esmės nėra žinoma, ir atvėrė daugybę naujų tyrimų galimybių.
Spalio 5 d. buvo paskelbtas Nobelio premijos laureatas chemijos srityje. Juo tapo Izraelio technologijų insitituto mokslininkas Danielis Shechtmanas, atradęs kvazikristalus. 70 metų D. Shechtmanas yra Haifoje įsikūrusio Izraelio technologijų instituto profesorius ir jame veikiančios Philipo Tobiaso katedros vadovas. Kaip nurodo Nobelio komitetas, jo tyrimai iš esmės pakeitė chemikų suvokimą apie kietuosius kūnus. Anksčiau manyta, kad kristaluose atomai išsidėstę simetrinėmis gardelėmis, tačiau D. Shechtmanas įrodė, kad kai kuriuose kristaluose jie gali sudaryti nesikartojančius raštus. Tirdamas elektroniniu mikroskopu aliuminio ir magnio lydinio kristalus, mokslininkas pastebėjo, kad jų sandara panaši į arabiškų mozaikų raštus ir nesikartoja. Šis faktas iš pažiūros prieštaravo fizikos dėsniams. Kvazikristalų struktūra panaši į matematiškai taisyklingų, tačiau be galo įvairių raštų, būdingų arabų ir persų menui. Nobelio komiteto pranešime rašoma, kad aperiodinės mozaikos /.../ padėjo mokslininkams suprasti, kaip kvazikristalai atrodo atomų lygiu. Be kita ko, kvazikristalai aptinkami kai kurių atmainų pliene, kurį jie sutvirtina tarsi armatūra. Kristalografijos specialistai ilgą laiką buvo įsitikinę, kad kristalams būdinga sukinio simetrija, tai yra, juos pasukus tam tikru kampu, kristalo gardelės išvaizda nesikeičia. 1982 metais dirbdamas Vašingtone D. Shechtmanas pirmąkart aptiko kristalus, pasižyminčius pentagonine simetrija. Dauguma mokslininkų teigė, jog tai neįmanoma. Jis mėgino įtikinti savo kolegas šiuo atradimu, tačiau šie atsisakė sutikti su šia koncepcija. Galiausiai jo buvo paprašyta palikti savo tyrėjų grupę. D. Shechtmanas grįžo į Izraelį, kur rado vieną mokslininką, pasiruošusį kartu parašyti straipsnį apie šį fenomeną. Iš pradžių straipsnis buvo atmestas, bet vėliau išspausdintas 1984 metų lapkritį ir sukėlė sąmyšį mokslo pasaulyje. Dviejų Nobelio premijų laureatas Linusas Paulingas buvo vienas iš tų, kurie niekada nepripažino šio atradimo. Vėliau kvazikristalus pavyko sukurti laboratorijose, o viena Švedijos bendrovė jų aptiko viename iš tvirčiausių plienų, iš kurio dabar gaminami skutimosi peiliukai ir plonytės adatos akių chirurgijai. Mokslininkai taip pat eksperimentuoja su kvazikristalinėmis dangomis, kurias galima panaudoti gaminant keptuves, variklių šilumos izoliacijoje ir šviesos dioduose (LED). 1987 metais D. Shechtmano draugams Prancūzijoje ir Japonijoje pavyko išauginti pakankamai stambius kristalus, kad juos būtų galima ištirti rentgeno-difrakciniu mikroskopu ir gauti tokius pat rezultatus, kokius izraelietis kolega gavo tirdamas elektroniniu mikroskopu. Nobelio komitetas nurodo, kad gamtoje šie kristalai pirmąkart buvo rasti 2009 metais.
Spalio 6-ąją Karališkoji Švedijos mokslų akademija pranešė, kad 2011 metų Nobelio literatūros premiją laimėjo švedų poetas Tomas Tranströmeris. Akademija nurodė, kad 80 metų poetas buvo pagerbtas dėl to, kad jo kondensuoti, permatomi vaizdiniai suteikia mums naują prieigą prie tikrovės. T. Tranströmeris gimė 1931 m. Stokholme. Stokholmo universitete studijavo literatūros istoriją, poetiką, religijos istoriją, psichologiją. Ilgokai dirbo paauglių kalėjime psichologu. Eilėraščius pradėjo rašyti dar mokykloje. Pirmąją knygą 17 eilėraščių išleido 23 metų. 1990 metais T. Tranströmeris, išleidęs 10 eilėraščių rinkinių, patyrė insultą, dėl kurio buvo paralyžiuota pusė jo kūno. Nuo tada kūrėjas nevaldo dešinės rankos, sunkiai vaikšto ir kalba. Jam labai padeda ištikimoji žmona Monika. Pora užaugino dvi dukteris. Po insulto poetas išleido dar kelias knygas Prisiminimai regi mane (1993), Gedulo gondola (1996), Didžioji mįslė (2004). Švedijoje T. Tranströmerio Gedulo gondolos buvo parduota net 30 tūkst. egzempliorių. T. Tranströmerio eilėraščių išversta į 60 kalbų. Vertėja Zita Mažeikaitė ir poetas Marcelijus Martinaitis supažindino lietuvių skaitytojus su T. Tranströmerio kūryba išvertė švedų poeto eilėraščių knygą Prisiminimai regi mane (1997 m.). 1997 metais T. Tranströmeris su žmona Monika viešėjo ir Lietuvoje lankėsi Poezijos pavasario renginiuose Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose. Mūsų šalyje juos globojo Zita Mažeikaitė su savo vyru rašytoju Kaziu Saja.
Spalio 7-ąją Norvegijos Nobelio komitetas nusprendė padalinti 2011 metų Nobelio taikos premiją trims moterims Liberijos prezidentei Ellen Johnson Sirleaf, jos tautietei taikos aktyvistei Leymah Gbowee ir Jemeno moterų teisių ir demokratijos aktyvistei Tawakkul Karman už taikią kovą už moterų saugumą ir moterų teises dalyvauti veikloje, siekiant taikos. Ellen Johnson Sirleaf pirmoji Afrikoje demokratiniuose rinkimuose išrinkta prezidentė. Nuo inauguracijos 2006 m. ji siekia užtikrinti taiką Liberijoje, skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi bei stiprinti moterų pozicijas. Leymah Gbowee sutelkė, organizavo moteris iš skirtingų etninių grupių ir su skirtingomis religinėmis pažiūromis, kad pagaliau baigtųsi ilgas karas Liberijoje ir kad moterys galėtų balsuoti rinkimuose. Nuo tada ji stiprino moterų įtaką Vakarų Afrikoje per karą ir po jo, sunkiausiomis aplinkybėmis prieš ir per arabų protestų bangą. Tawakkul Karman buvo viena iš pagrindinių kovotojų už moterų teises, už demokratiją ir taiką Jemene. Ji tapo pirmąja arabe, pelniusia Nobelio taikos premiją. 72 metų E. Johnson Sirleaf 2005 metais įsiamžino istorijoje kaip pirmoji Afrikos valstybei vadovauti išrinkta moteris. Ji perėmė valdžią šalyje, dar neatsigavusioje po 14 metų trukusio žiauraus pilietinio karo, kuris nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybių ir sugriovė ekonomiką, palikęs šalį be elektros, vandentiekio ir kitokios infrastruktūros. E. Johnson Sirleaf iškilimas į valdžią nebūtų buvęs įmanomas be 39 metų L. Gbowee aktyvistės, kuri vadovavo Liberijos moterų pasipriešinimui grėsmingiems karo vadams. Ji ragino vyrus rinktis taiką, įkvėpdama daug krikščionių ir musulmonių paskelbti sekso streiką, mėginant sustabdyti vieną iš kruviniausių karų Afrikoje. Nobelio komitetas gyrė L. Gbowee, kuri organizavo moteris, peržengdama etnines ir religines skiriančiąsias ribas, kad būtų užbaigtas ilgas karas Liberijoje ir užtikrintas moterų dalyvavimas rinkimuose. 32 metų Jemeno aktyvistė ir žurnalistė T. Karman kelis kartus buvo patekusi į kalėjimą dėl savo kovos už moterų teises, spaudos laisvę ir politinių kalinių paleidimą. Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas, paskelbęs laureačių pavardes, nurodė, kad jos pagerbiamos už nesmurtinę kovą už moterų saugumą ir moterų teisę visapusiškai dalyvauti taikos kūrimo darbe. Laureatės pasidalys premiją, kurią sudaro 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų) ir kuri bus įteikta gruodžio 10 dieną Osle. Praėjusiais metais Nobelio taikos premija buvo paskirta 54 metų kalinamam kinų disidentui Liu Xiaobo (Liu Siaobo) už neprievartinę kovą dėl žmogaus teisių Kinijoje. Šis Komiteto sprendimas sulaukė itin priešiškos Kinijos reakcijos. Oficialusis Pekinas pareiškė, kad Nobelio komitetas, skirdamas premiją buvusiam literatūros profesoriui, kuris pagarsėjo kaip streikų lyderis per protestus Tiananmenio aikštėje 1989 metais, pažeidė šio apdovanojimo principus ir išniekino jį.
© 2011 XXI amžius
|