|
Pradėta nagrinėti prie A. Ramanausko-Vanago nužudymo prisidėjusių asmenų byla
Kauno apygardos prokuratūra pranešė, kad apygardos teismas pradėjo nagrinėti Kauno miesto apylinkės prokuratūros perduotą nusikaltimo žmoniškumui baudžiamąją bylą, kurioje sovietų okupacijos auka 1956 metais tapo už Lietuvos laisvę kovojęs Dzūkijos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Į pirmąjį teismo posėdį neatvykus trims proceso dalyviams, kitas teismo posėdis yra numatytas šių metų lapkričio 25 dieną. Teismui bylą perdavusi ir valstybinį kaltinimą palaikanti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Dalia Sabaliauskaitė kalbėjo: A. Ramanauskas, kovodamas už Nepriklausomybę ir tautos laisvę, paliko neišdildomą pėdsaką mūsų istorijoje, todėl nusikaltimai žmoniškumui, kitaip tariant genocido bylos, be galo reikšmingos ir svarbios skaudžią Lietuvos praeitį menantiems tautiečiams. Baudžiamojoje byloje įtarimai pareikšti dviems Kauno miesto gyventojams 76-erių Jadvygai Kuprėnienei ir 78-erių Iljai Vorobjovui. Jie yra kaltinami genocidu, antrosios sovietų okupacijos metais nusikalstamais veiksmais padėję represinės struktūros padaliniui Valstybės saugumo komitetui (KGB) parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A. Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą. Po suėmimo A. Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Apie metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas, o 1957 metais rugsėjo 2425 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis buvo įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Jo žmona B. Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteista kriminaline aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme ir įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros politinės grupės pasipriešinimo sovietų okupacijai narė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad genocidas labai sunkus nusikaltimas žmoniškumui tai siekimas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kurios lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms. Už šį labai sunkų nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Konstitucinis Teismas pirmadienį priėmė nagrinėti Panevėžio apygardos teismo prašymą ištirti, ar Baudžiamojo kodekso numatyta atsakomybė už genocidą neprieštarauja Konstitucijai. Su tokiu klausimu Panevėžio apygardos teismas susidūrė nagrinėdamas paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno žūties bylą. Baudžiamojoje byloje kaltinami keturi asmenys tuo, kad būdami sovietinių represinių struktūrų atstovai vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė Lietuvos partizano A. Kraujelio žūtį. A. Kraujelis (19281965) rezistencinių kovų dalyvis, vienas paskutinių Lietuvos partizanų. 19461947 metais jis buvo partizanų ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Aktyviai veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi A. Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė. Iš viso prokurorai nustatė dešimt dėl A. Kraujelio žūties kaltinamų asmenų, bet teismo sulaukė tik keturi buvęs vidaus reikalų ministras KGB generolas Marijonas Misiukonis, KGB karininkai Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas. Vėliau Panevėžio teismas, M. Misiukonio advokatų raginimu, kreipėsi į KT, teigdamas, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kurios dalyvė yra Lietuva, nuostatas asmenį teisti ir bausti galima tik už tokius veiksmus ar neveikimą, kurie jų padarymo metu, t. y. sovietinės okupacijos metais, buvo laikomi nusikaltimu pagal visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus. Kadangi tuomečiai veiksmai pagal dabartinį Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį laikomi genocidu, jų padarymo metu tarptautinės bendrijos nebuvo pripažinti nusikaltimu, todėl už juos bausti negalima taikant įstatymo grįžtamąją galią. Taigi byla prieš kaltinamuosius, siekusius vykdyti okupantų kėslus, turėtų būti panaikinta. Dėl A. Kraujelio bylos į KT kreipėsi keletas Seimo narių, siekiančių išteisinti kaltinamuosius genocidu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl genocido sustabdytas, kol KT išnagrinės Panevėžio apygardos teismo kreipimąsi.
© 2011 XXI amžius
|