Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kratos Gariūnuose

Kaip patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), nuo praėjusios savaitės Gariūnų verslo parke vyksta prekeivių kratos. Jos vykdomos tiek prekybos vietose, tiek namuose. Kai kurie iš prekeivių buvo sulaikyti 48 valandoms. Smulkieji prekeiviai šįkart neliečiami, pareigūnus domina didmenininkai, susiję su nusikalstamomis grupuotėmis. Jau suimti penki įtariamieji. Trečiadienį į teismą buvo kreiptasi dėl dar dviejų suėmimo. Kai kurių šaltinių teigimu, suimtųjų neteisėtos prekybos mastai buvo „žiaurūs“. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas turįs informacijos, kad FNTT pareigūnai įtaria, kad Gariūnų prekeiviai per mažai sumokėjo muito mokesčių. Jis teigė, kad žmonės skundžiasi dėl pažeidžiamų žmogaus teisių. Trečiadienį FNTT išplatintame pranešime apie šią operaciją teigiama, kad FNTT Vilniaus apygardos valdyba kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra, glaudžiai bendradarbiaudamos su Valstybine mokesčių inspekcija, operatyvinio tyrimo metu išaiškino gerai organizuotas keturias nusikalstamas grupes. Įtariama, kad buvo nuslėpta dešimtys milijonų litų mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Išaiškintų grupuočių nariai turėjo konkrečiai jiems pavestas užduotis, vykdė daugybę nusikalstamų veikų – nuo dokumentų klastojimo iki sukčiavimo. Bendros operacijos metu sulaikyta daugiau nei 60 nusikalstamų veikų vykdymu įtariamų asmenų, nusikalstamos veiklos organizatorių, vykdytojų ir padėjėjų. Darbo vietose, namuose, sandėliuose, prekybos vietose, automobiliuose atlikta daugiau kaip 120 kratų. Jų metu rasti bei paimti nusikalstamą veiklą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, įvairūs juodraščiai, ribotos atsakomybės bendrovių, bankinių sąskaitų duomenys, kompiuteriai ir kompiuterinės laikmenos. FNNT pranešė, kad 60 asmenų priklausė, kaip įtariama, keturioms nusikalstamoms grupuotėms, nuslėpusioms nuo valstybės dešimtis milijonų litų mokesčių. Kratų metu FNNT rado daug grynųjų pinigų. Eurai ir doleriai stambiomis kupiūromis buvo saugomi seifuose. Vienas prekeivis, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, pinigus laikė spintoje paslėptame seife, kitas seifą įrengė vonioje, už rankšluosčio. Kratų metu rasta ir šaunamųjų ginklų. Prabangaus namo svetainėje ant stalo išsirikiavo dokumentai, pistoletas bei tokia eurų suma, kokios dauguma žmonių gyvenime nėra regėję. FNTT skelbia, jog kratų metu rastos Lietuvos ir užsienio valiutos, kaip įtariama, gautos iš nusikalstamos veikos, vertė siekia apie 1,2 mln. Lt. Taip pat nustatyta, kad be jokių dokumentų prekeiviai įsigijo prekių už maždaug 5 mln. Lt. Tyrėjai įtaria, kad buvo sukurtas didžiulis finansinių machinacijų mechanizmas, veikęs ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei Latvijoje. FNTT skelbia: „Įvairių prekių gabenimu iš Kinijos į Gariūnus ir kitas turgavietes bei prekybos vietas užsiimančios įmonės per Lenkiją ir Latviją į Lietuvą iš Kinijos gabendavo įvairias prekes ir klastodavo prekių įsigijimo dokumentus, nurodydamos melagingus duomenis apie jų kiekius ir realias kainas. Pavyzdžiui, žieminės striukės, parduodamos nuo 70 iki 200 Lt, būdavo įsigyjamos nuo 2 iki 7 Lt, suknelės, kainuojančios apie 50 Lt, būdavo įsigyjamos už 50 centų. Išaiškinta ir pinigų mokėjimo už prekes schema: asmenys, turintys verslo liudijimus ir užsiimantys prekybine veikla Gariūnų turgavietėje ir kitose prekybos vietose, be jokių apskaitos dokumentų perduodavo dideles pinigų sumas tam tikriems organizuotos grupės nariams, kurie jas perduodavo kitiems organizuotų grupių organizatoriams. Pastarieji tiesiogiai arba per tarpininkus surinktus iš jiems pavaldžių asmenų pinigus perduodavo dar kitiems organizuotos grupės nariams, o šie, naudodamiesi ribotos atsakomybės bendrovių sąskaitomis, pervesdavo juos į Kinijoje esančių asmenų bei įmonių sąskaitas“. Trečiadienį buvo gautos neoficialios žinios, kad FNTT, aiškindamasi Gariūnų turgaus didmenininkų neteisėtą veiklą, atliko kratą viename iš mažesniųjų šalies bankų. Nors niekas iš banko darbuotojų nesulaikytas, tačiau paimta daug pinigų, teigiama, jog sumos – didelės.

Pradėta nagrinėti prie A. Ramanausko-Vanago nužudymo prisidėjusių asmenų byla

Kauno apygardos prokuratūra pranešė, kad apygardos teismas pradėjo nagrinėti Kauno miesto apylinkės prokuratūros perduotą nusikaltimo žmoniškumui baudžiamąją bylą, kurioje sovietų okupacijos auka 1956 metais tapo už Lietuvos laisvę kovojęs Dzūkijos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Į pirmąjį teismo posėdį neatvykus trims proceso dalyviams, kitas teismo posėdis yra numatytas šių metų lapkričio 25 dieną. Teismui bylą perdavusi ir valstybinį kaltinimą palaikanti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Dalia Sabaliauskaitė kalbėjo: „A. Ramanauskas, kovodamas už Nepriklausomybę ir tautos laisvę, paliko neišdildomą pėdsaką mūsų istorijoje, todėl nusikaltimai žmoniškumui, kitaip tariant genocido bylos, be galo reikšmingos ir svarbios skaudžią Lietuvos praeitį menantiems tautiečiams“. Baudžiamojoje byloje įtarimai pareikšti dviems Kauno miesto gyventojams – 76-erių Jadvygai Kuprėnienei ir 78-erių Iljai Vorobjovui. Jie yra kaltinami genocidu, antrosios sovietų okupacijos metais nusikalstamais veiksmais padėję represinės struktūros padaliniui – Valstybės saugumo komitetui (KGB) – parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A. Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą. Po suėmimo A. Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Apie metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas, o 1957 metais rugsėjo 24–25 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis buvo įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Jo žmona B. Mažeikaitė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteista kriminaline aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme ir įkalinta SSRS teritorijos gilumoje buvusiuose lageriuose kaip atskiros politinės grupės – pasipriešinimo sovietų okupacijai – narė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad genocidas – labai sunkus nusikaltimas žmoniškumui – tai siekimas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavimas, vadovavimas ar dalyvavimas juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymąsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kurios lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms. Už šį labai sunkų nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.