Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lietuva pagerbia savo nacistus

Visoje Vokietijoje platinamas dienraštis „Junge Welt“, laikantis save kairiuoju marksistinės orientacijos laikraščiu, rugpjūčio 24 d. tokiu pavadinimu paskelbė eilinį Lietuvą šmeižiantį „opusą“. Straipsnio autorius Frankas Brendle savo publikacijoms, tendencingai iškreipiančioms Lietuvos istoriją, randa tribūną keliuose Vokietijos laikraščiuose, netgi Vokietijos lietuvių portale, Austrijoje administruojamame portale kominform.at, kurį puošia raudona penkiakampė žvaigždė, per kelias dienas šio straipsnio pavadinimas atsirado daugybėje portalų. Manytume, kad mūsų skaitytojams bus įdomu susipažinti su dar vienu antilietuviškų straipsnių autoriumi ar paskatins duoti atkirtį Vokietijos spaudoje.

Publikacijos paantraštė – „Valstybės tikslas – menkinti holokaustą: 70 metų nuo Vokietijos užpuolimo – fašistų kolaborantai pagerbiami kaip „laisvės kovotojai“.

Irena Tumavičiūtė

Prieš 70 metų Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą – tuo Lietuvoje naudojamasi kaip nacionalistinių siekių fonu. Kraštutiniai dešinieji sukarintos policijos nariai (die Milizen), kurie kilus karui pradėjo sukilimą prieš Raudonąją armiją, vadinami „laisvės kovotojais“, holokaustas menkinamas, vengiama pabrėžti kolaboravimo su naciais mastą.

Oficiozinei istorijos politikai labiausiai rūpi „Lietuvių Aktyvistų Frontą“ (LAF) pavaizduoti kaip garbingą patriotinę organizaciją. Prie to svariai prisideda birželio 22-ąją parodytas dokumentinis filmas „Pavergtųjų sukilimas“, į kurio premjerą atvyko gausus būrys žinomų politikos veikėjų. Vertindamas valstybės lėšomis paremtą filmą, Seimas jį pavadino „svariu indėliu į Lietuvos kultūrą, istoriją ir patriotizmą”. Filme rodomos tik 1940–1941 metų sovietų nusikaltimų aukos, visiškai neužsimenama, kad LAF-o, kurio vadovybė tuo metu rezidavo Berlyne, „laisvės kova“ nuo pat pirmosios jos dienos ėmė vykdyti antisemitinius pogromus ir masines žudynes. Vėliau iš LAF-o susiformavę apsaugos daliniai vokiečiams teikė šaudytojų būrius. Šiuo metu Kauno technikos universitete eksponuojama paroda taip pat padeda neatskleisti šios organizacijos esmės.

Birželio pabaigoje Lietuvos Seime vykusioje konferencijoje buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, vertindamas 1941 metų sukilimą, pavadino jį savotišku pabudimu, kuris po 50 metų esą parengė kelią nepriklausomybei. Apie tai savo portale DefendingHistory.com rašė konferenciją stebėjęs jidiš profesorius Dovidas Katzas.  Vienas Valstybinio genocido tyrimo centro – jis taip pat parėmė minėtąjį filmą – darbuotojas netgi neigė LAF-o dalyvavimą pogromuose: nepateikdamas jokių patvirtinančių dokumentų, jis kalbėjo, jog tai teigia tik „žydų istorikai“. Iš tikrųjų pastaraisiais metais mokslininkai yra pateikę gausybę LAF-o dalyvavimą patvirtinančių dokumentų. Tiesą sakant, genocido centras turėtų tirti sovietų ir nacionalsocialistų nusikaltimus.

 Orveliška kalba jis kalba apie „lietuvių tautos sovietinį genocidą“, kurį esą reikia tirti. Ričardas Čekutis, vienas iš jo darbuotojų, pavasarį pateko į žiniasklaidos antraštes dėl to, kad Nepriklausomybės dieną (sic!) Vilniuje dalyvavo neonacių eitynėse. Ten buvo ir Seimo narys, priklausantis valdančiajai partijai. Abu žygiavo tarp Lietuvoje toleruojamų vėliavų su svastika. R. Čekutis dirba Ypatingųjų tyrimų skyriuje. Kyla klausimas, ką jis ten tiria, nes holokaustą jis laiko „mitu“, sukurtu gauti kompensacijas. Taip jis rugpjūčio pradžioje kalbėjo dienraščiui „Lietuvos rytas“. R. Čekutis, partijos „Jaunoji Lietuva“ narys, kalbėdamas toliau, pareiškė: jeigu dabar pasikartotų Antrasis pasaulinis karas, „mes, be abejo, būtume Vokietijos pusėje“.

Prieš kelias savaites taip pat paaiškėjo, kad „Lietuvių nacionalistinė jaunimo sąjunga“ gauna valstybės paramą. Be kita ko, buvo skirta lėšų jaunimo stovyklai, kurios devizas buvo „Ačiū Dievui (arba dievams), kad esu baltasis“ („...dass ich ein Weißer bin“). Kitas žinomas šios organizacijos šūkis – „Lietuva lietuviams“.Vienas Žmogaus teisių instituto atstovas, vertindamas įvykius, atkreipė dėmesį į nuotaikų pasikeitimą politikoje: radikalus nacionalistinis pjudymas vis dažniau esą laikomas „normalia demokratinio gyvenimo išraiška“.

Pasekmių ilgai nereikėjo laukti – liepos pradžioje naciai ištepliojo holokausto memorialą Paneriuose. Šiame Vilniaus priemiestyje buvo nužudyta apie 70 000 žydų. Neonaciai ant memorialo išpurškė svastikas, nešvankių žodžių ir šūkį „Hitleris buvo teisus“ (kad užrašai buvo rusiški, straipsnyje neminima – I.T.). Simono Wiesenthalio centras paaiškino priežastį: kai valstybinio lygio konferencijoje lietuvių kolaborantų vykdytos antisemitinės žudynės paprasčiausiai pavadinamos „žydų istorikų“ išmislu, tokias tepliones esą „beveik galima suprasti“. Tam tikrą susidomėjimą neseniai sukėlė Lietuvos antifa, savo portale paskelbusi kariškių nuotraukas su ištatuiruotomis svastikomis ir nacių simboliais. Jos buvo paskelbtos Facebook’e. Gynybos ministras (sic!) nuramino: tatuiruotės esančios „privatus reikalas“.

© 2011 „XXI amžius“