Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Paminėtas Lietuvos laisvės armijos jubiliejus                 

Irena Montvydaitė-Giedraitienė

Prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai Plateliuose, kalba mons. Alfonsas Svarinskas

Rusėjo 15–17 dienomis Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungai bendradarbiaujant su LR Krašto apsaugos ministerija buvo surengtas Lietuvos laisvės armijos (LLA)  70-mečio jubiliejus paminėjimas. Kai Lietuva okupacijų metais prarado nepriklausomybę ir kariuomenę, kovai prieš okupacijas kūrėsi įvairios pasipriešinimo organizacijos. 1941 m. Vilniuje, Gedimino pilyje, prisiekė Lietuvos karininkai, atsargos vyr. leitenanto Kazio Veverskio iniciatyva   buvo sudarytas pirmas štabas. Taip buvo įkurta Lietuvos laisvės armija – slapta, politinė, karinė organizacija – Lietuvos kariuomenė pogrindyje. Artėjant antrajai sovietų okupacijai tapo didžiausia pasipriešinimo organizacija, palikusia ryškų pėdsaką pokario rezistencijoje ir padėjusia pagrindus visam partizaniniam karui. Pagal istorikų teigimus, Lietuva galutinai kariuomenės neteko 1953 metais kartu su žūtimis vadų, kovas prieš okupantus pradėjusių  LLA gretose1944–1945 metais.

Gyvas ryšys su artimiausia istorija

Vytautas Guliokas

LPKTS Utenos filialo pirmininkas Vincas Bliznikas (centre) prie paminklo Debeikių krašto partizanams, pastatyto 1995 metais. Jame įrašytos 46 žuvusių partizanų pavardės

Ginkluotas pokario pasipriešinimas Lietuvoje 1944 metais, į mūsų kraštą įžengus sovietinei kariuomenei ir su ja atėjus „šviesaus rytojaus“ kūrėjams, tapo unikaliu akibrokštu valstybei, baigiančiai įveikti Vermachto ginkluotą galią. Prireikė dar beveik dešimt metų, kad šiame krašte būtų nuslopintas krauju paženklintas pasipriešinimas, gadinęs sovietinio socializmo statybos  statistikos rodiklius. 1947 metais apie 30 tūstančių ginkluotų vyrų sudarė atskirus organizuotus kovotojų būrius, kurie po ilgų bandymų centralizuoti pasipriešinimo valdymą, sudarė devynias kovos apygardas. Kiekviena iš jų turi savo istoriją, jų  kovų ir žūties vietos šiuo metu yra įamžintos atminimo ženklais.

Lietuva pagerbia savo nacistus

Visoje Vokietijoje platinamas dienraštis „Junge Welt“, laikantis save kairiuoju marksistinės orientacijos laikraščiu, rugpjūčio 24 d. tokiu pavadinimu paskelbė eilinį Lietuvą šmeižiantį „opusą“. Straipsnio autorius Frankas Brendle savo publikacijoms, tendencingai iškreipiančioms Lietuvos istoriją, randa tribūną keliuose Vokietijos laikraščiuose, netgi Vokietijos lietuvių portale, Austrijoje administruojamame portale kominform.at, kurį puošia raudona penkiakampė žvaigždė, per kelias dienas šio straipsnio pavadinimas atsirado daugybėje portalų. Manytume, kad mūsų skaitytojams bus įdomu susipažinti su dar vienu antilietuviškų straipsnių autoriumi ar paskatins duoti atkirtį Vokietijos spaudoje.

Okupacijos  neužgesino laisvės siekio

Edmundas  Simanaitis

Kremliaus balsas iš Minsko

Internete yalta-kpss Nikolaj Mališevskij iš kaimynės šalies – Baltarusijos – piktinasi, kad  Lietuvoje buvo minimos 1941 m. birželio 23 d. prasidėjusio  Pavergtųjų Sukilimo 70-osios  metinės. Jis nenukrypsta nuo Kremliaus scenarijaus, kuriame Stalino-Hitlerio suokalbis ir jo pasekmės – nepriklausomų Baltijos šalių pavergimas ir genocido politika – pateikiamos kaip  išvadavimas iš buržujų, kapitalistų, nacionalistų, fašistų jungo. Visada tokiais atvejais labiausiai domina autoriaus nutylėjimai, kurie iškalbingesni už tikrų ir tariamų faktų kryptingą nušvietimą.