|
Okupacijos neužgesino laisvės siekio
Edmundas Simanaitis
Kremliaus balsas iš Minsko
Internete yalta-kpss Nikolaj Mališevskij iš kaimynės šalies Baltarusijos piktinasi, kad Lietuvoje buvo minimos 1941 m. birželio 23 d. prasidėjusio Pavergtųjų Sukilimo 70-osios metinės. Jis nenukrypsta nuo Kremliaus scenarijaus, kuriame Stalino-Hitlerio suokalbis ir jo pasekmės nepriklausomų Baltijos šalių pavergimas ir genocido politika pateikiamos kaip išvadavimas iš buržujų, kapitalistų, nacionalistų, fašistų jungo. Visada tokiais atvejais labiausiai domina autoriaus nutylėjimai, kurie iškalbingesni už tikrų ir tariamų faktų kryptingą nušvietimą.
Okupantų pasikeitimas nevadintinas išlaisvinimu
Juk jei autorius paminėtų, kad tuometiniai totalitarinių režimų lyderiai Stalinas ir Hitleris dalindamiesi nepriklausomų valstybių teritorijas siekė įgyvendinti imperinius tikslus, maskuojamus pseudomokslinėmis komunizmo, socializmo teorijomis, tai labai nepatiktų tokių rašinių užsakovams. Okupantų pasikeitimas Baltijos šalyse nevadintinas išlaisvinimu, nes tiek raudonojo, tiek rudojo okupacinio režimo tikslai buvo tokie patys pavergti mažesnes ir kariniu požiūriu silpnesnes tautas.
Laisvės dvasia pavergtoje Tėvynėje ir laisvajame
pasaulyje
Autorius priekaištauja Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui, kuris frontui slenkant į Vakarus 1944 m. kovojo prieš sovietinius tankus ir po to pasitraukė į Vakarus. Autorius sąmoningai nutyli, kad abu okupantai tiek rudasis, tiek raudonasis neigė lietuvių tautos siekį atkurti valstybingumą. Laisvės kovotojų formuotės nesulaukė Vakarų demokratijos pasaulio nei diplomatinės, nei ekonominės, nei karinės paramos. Beje, laisvės kovotojai patys į Sibirą ir nesirengė vykti, o pasitraukusieji į Vakarus nuolat garsino Laisvės Bylą. Už tai prezidentui V. Adamkui reikia tik padėkoti.
Marionetinių rinkimų tikslas
Kremliaus užsakymu skelbiamų rašinių tikslas pateisinti agresijos siekį susigrąžinti Stalino-Hitlerio suokalbiu pasidalintas teritorijas kaip teisėtą grobį. Okupuotuose kraštuose buvo rengiami marionetiniai rinkiminiai spektakliai, turėję suteikti pagrindą neva teisėtam ir laisvam pavergtųjų tautų prisijungimui prie okupanto imperijos. Autorius pateikia kaip pavyzdį bemaž šimtaprocentinį balsuotojų dalyvavimą, nutylėdamas kokia partija rūpinosi liaudies entuziazmo palaikymu, renkant iš dviejų klumpių vieną porą.
Termino universalumas
Šis autorius neišsiskiria iš kitų panašios užduoties vykdytojų. Jis būtinai pakeiksnoja ir fašistinį prezidentą A. Smetoną. Atrodo, kad straipsnio autoriui nebuvo leista net vienu kitu žodeliu užsiminti apie Nepriklausomybės meto pasiekimus savivaldos, ekonomikos, kultūros ir pilietinės savimonės ugdymo srityse.
Pravartu priminti, kad maskviškis visagalis CK buvo išleidęs direktyvą, visus kitus Kremliaus nepripažintus socializmus ir kitokias nekomunistines partijas bei organizacijas vadinti fašistinėmis. Brandusis socializmas jau buvo prie pat pergalės slenksčio. Deja, Sovietų Sąjunga, užuot žengusi į išliaupsintą komunizmo rytojų, Kremliui ne ta gaida nusičiaudėjus, subyrėjo kaip kortų namelis.
© 2011 XXI amžius
|