Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Europos ganytojų susitikimas Albanijoje

Mindaugas BUIKA

CCEE vadovai: kardinolas Peteris Erdas (viduryje), kardinolas Andželas Banjaskas (kairėje) ir arkivyskupas Juzefas Michalikas (dešinėje)

Europos vyskupų konferencijos tarybos pirmininkas kardinolas Peteris Erdas (dešinėjė) su Maskvos patriarchato ekumeninių reikalų koordinatoriumi metropolitu Ilarionu

Europos vyskupų konferencijos tarybos pirmininkas kardinolas Peteris Erdas

CCEE vadovybės rinkimai ir veiklos vertinimai

Šiemet savojo steigimo 40-ąsias metines mininčios Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) praėjusios plenarinės asamblėjos baigiamajame komunikate išdėstomi svarbiausi sprendimai ir ateities veiklos kai kurie akcentai. Rugsėjo 29 – spalio 2 dienomis Albanijos sostinėje Tiranoje vykusiame susitikime, kuriame pagrindinė svarstymų tema buvo Naujasis evangelizavimas (plačiau apie tai rašyta „XXI amžiaus“ praėjusio penktadienio numeryje), taip pat buvo renkama CCEE vadovybė kitai penkerių metų kadencijai. Pirmininku vėl buvo patvirtintas Estergomo-Budapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdas, kuris yra Vengrijos primas ir vadovauja tos šalies nacionalinei vyskupų konferencijai. CCEE vicepirmininkais išrinkti kiti hierarchai: Genujos arkivyskupas kardinolas Andželas Banjaskas, dabar vadovaujantis Italijos vyskupų konferencijai, ir Peremyslio arkivyskupas Juzefas Michalikas, kuris yra Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Šie ganytojai pakeitė ankstesnius du CCEE vicepirmininkus – Bordo (Prancūzija) arkivyskupą kardinolą Žaną Pjerą Rikarą ir Zagrebo (Kroatija) arkivyskupą kardinolą Josipą Bozaničių.

Dalindamasis savo veiklos žemyno episkopato svarbiausios institucijos vadovybėje patirtimi, kardinolas Ž. Rikaras sakė, kad stiprėjo suvokimas priklausomybės „tai pačiai šeimai, tiems patiems Europos namams“. Nors CCEE atstovaujamos nacionalinės vyskupų konferencijos iš Europos vakarų, centro bei rytų turi labai skirtingą istoriją ir bruožus, bet visą laiką jaučiamas karštas vienybės siekis, ypač saitų su Popiežiumi atžvilgiu. Bažnyčios per praėjusį penkmetį taip pat darbavosi palaikydamos ekumeninį dialogą su stačiatikiais tokiais svarbiais klausimais kaip santuoka ir šeima, Bažnyčios ir valstybės santykiai. Stengtasi palaikyti tarptikybinį bendravimą su musulmonais. Tai padėjo ugdyti pagalbą ir broliškumą, kaip alternatyvą netolerancijai ir smurtui. Kardinolas J. Bozaničius prisiminė, kad atskiros nacionalinės vyskupų konferencijos rado CCFF pagalbą ir padrąsinimą spręsti savo problemas. Taip pat buvo stengiamasi palaikyti tradicinius Europos Bažnyčios saitus su Afrikos ir Lotynų Amerikos Bažnyčia, keistis turtingu patyrimu, skatinti taiką ir teisingumą visame pasaulyje.

Nauju CCEE vicepirmininku išrinktas arkivyskupas J. Michalikas ypač pabrėžė faktą, kad institucijos vadovybėje toliau dvi iš trijų vietų užims hierarchijos atstovai iš pokomunistinės Rytų Europos, kurių patirtis kovoje už tikėjimo laisvę prieš ateistinio totalitarizmo režimus yra vertinga visam kontinentui. „Mes vis labiau suvokiame, jog reikia skatinti vieni kitų įsiklausymą, kad taip būtų skatinamas visos Europos Bažnyčių augimas, atsiliepiama į sekuliarizuotos visuomenės kultūrinį ir dvasinį alkį.“ Kitas naujasis vicepirmininkas kardinolas A. Banjaskas savo ruožtu pastebėjo, kad „draugystė ir pasitikėjimas turi likti pagrindu“ tarnystėje atskirų tautų ir visos Europos Bažnyčiai. Anot jo, dabar ypač svarbus yra Naujojo evangelizavimo uždavinys, kuris nėra naujas CCEE plotmėje, tačiau reikalauja atitinkamo suaktyvinimo, kadangi kai kuriose vietose juntamas „pastoracinis nuovargis“. Vietinės katalikų bendruomenės neturi likti užsidariusios savyje, bet priimti kitų patyrimą ir tarpusavio paskatas šiandien labai aktualiais etikos ir kultūros, tikėjimo ir proto santykio klausimais.

„Plenarinė asamblėja padėkojo išrinktiems vicepirmininkams už jų pasirengimą šiai tarnystei ir palinkėjo vaisingai darbuotis dėl evangelizavimo ir Bažnyčios Europoje“, – teigiama CCEE susitikimo Tiranoje baigiamajame komunikate. Tuo pat metu dalyviai išreiškė padėką pasitraukiantiems vadovybės nariams už jų nuveiktus darbus Bažnyčios gerovei ir atsidavimą skatinant brolišką bendrystę tarp Europos episkopatų. Šie palinkėjimai, žinoma, liečia ir antrai kadencijai CCEE pirmininku likusį kardinolą P. Erdą, kuris padėkojo už parodytą pasitikėjimą. Šis tvirtų nuostatų ganytojas, kaip rašoma Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“, su visu aktualumu iškėlė sekuliarizuotoje Europoje dabar susiformavusias kai kurias nepalankias sąlygas Bažnyčios veiklai ar tiesiog jos diskriminavimą.

Skelbti Evangeliją atsižvelgiant į dabartinį kontekstą

Antikrikščioniška laikysena „sistemingai“ plėtojama žemyno šalių žiniasklaidoje, švietimo sistemoje ir tiesiog viešosios nuomonės raiškoje, su apgailestavimu pripažino kardinolas P. Erdas, krikščioniškojo tikėjimo nuostatos yra tikslingai iškraipomos, interneto tinkluose krikščioniškojo turinio žinios „sistemingai šalinamos arba cenzūruojamos“, – teigė CCEE pirmininkas, paragindamas Europos šalių vyriausybes aiškiau pasisakyti dėl tokios nepagarbos religijos laisvei atvejų. Jis taip pat pabrėžė, kad esamą Europos tautų socialinę ir kultūrinę įvairovę reikia priimti kaip vertingą gėrį, kad nebūtų „prievartinio vienodinimo“ suvienytoje Europoje (taip buvo sovietinėje imperijoje, ir tai tada faktiškai reiškė prievartinę rusifikaciją). Kalbėdamas apie Europos naujojo evangelizavimo aktualumą, kardinolas P. Erdas aiškino, kad „mes esame pašaukti reevangelizuoti šį kontinentą priimdami domėn įvykusius žmogiškuosius pokyčius, pavyzdžiui, emocionalios plotmės įsivyravimą racionalumo atžvilgiu. Tokia padėtis palieka daug galimybių manipuliavimui su visais iš to kylančiais pavojais sąžinės lygmenyje“.

Po praėjusios CCEE plenarinės asamblėjos duotame interviu Italijos katalikų žinių agentūrai SIR, kardinolas P. Erdas paminėjo, kad vystant Naująjį evangelizavimą yra svarbus keitimasis patirtimi tarp nacionalinių episkopatų bei platesnis ekumeninis bendradarbiavimas. „Visi Europos krikščionys ir čia turi broliškai liudyti tarpusavio solidarumą, kurio pagrindu buvo suvienytas kontinentas“, – sakė hierarchas. Jis priminė, kad Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos sumanytoje „Miestų misijos“ akcijoje pakviesti dalyvauti protestantų ir stačiatikių atstovai. Taip pat yra svarbus institucinis bendradarbiavimas su žemyno pagrindine ekumenine organizacija – Europos Bažnyčių Taryba (CEC), su kuria CCEE turi sudariusi Jungtinę komisiją įvairiems klausimams aptarti. Reikšmingas CEC ir CCEE bendradarbiavimo pavyzdys yra rengiami didieji Europos ekumeniniai susitikimai, kurių paskutinis Sibiju mieste Rumunijoje įvyko 2007 metais. Kardinolas P. Erdas taip pat nurodė ir jau kelerius metus europinėje plotmėje veikiantį Katalikų ir stačiatikių forumą, kuriame ganytojai periodiškai aptaria daugelį svarbių socialinių, netgi politinių (Bažnyčios ir valstybės santykių) klausimų.

„Mes priėmėme iš Jėzaus Kristaus kvietimą skelbti Gerąją Naujieną visoms tautoms iki laikų pabaigos. Tai yra tiesa ir dabartiniam istoriniam laikui bei visam Europos kontinentui“, – sakė CCEE vadovas, atsakydamas į klausimą dėl bendrųjų Katalikų Bažnyčios uždavinių suvienytoje Europoje. Skatinant Jėzaus Kristaus mokymo plėtrą ir asmeninį susitikimą su Išganytoju, būtina atsižvelgti į dabartinį žemyno kultūrinių, ekonominių bei struktūrinių problemų kontekstą. Ir tai daryti jaučiant didelę atsakomybę, kad tikėjimo mokslo šviesa pasiektų mūsų amžininkų širdis. „Dėl to Europos krikščionys šiandien yra pašaukti kalbėti visomis kalbomis, visais lingvistiniais ir kultūriniais terminais, kurie apima meną, audiovizualines priemones, internetą, – sakė kardinolas P. Erdas. – Mes turime naudotis visomis dabarties komunikacijos priemonėmis, kad pristatytume Kristų šiandienos Europai ir jos tautoms“.

Atsiliepiant į popiežiaus Benedikto XVI kvietimą Europos naujų kartų katalikams aktyviau dalyvauti politikoje, CCEE pirmininkas pažymėjo, jog čia pirmiausia kalbama apie nacionalinę politiką, kuri artimesnė tautų ir kiekvieno žmogaus kasdieniam gyvenimui. Svarbu yra išsaugoti nacionalines valstybes ir visų Europos tautų kalbas ir kultūras, kaip brangias žmogiškąsias vertybes. Europos Sąjungos institucijos savo ruožtu gali daug ir teigiamai prisidėti siekiant tautų susitaikymo, istorinių  žaizdų užgydymo ir tiesioginių  žmogiškųjų santykių stiprinimo. „Svarbu, kad Lisabonos Sutartis (Europos Sąjungos konstitucijos pakaitalas – M. B.) suteikia organizuoto ir struktūrinio dialogo galimybes su religinėmis bendruomenėmis. Šiuo pagrindu pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungos vadovai kviesdavo į Briuselį žymius religinių bendruomenių atstovus pasitarimams“, – priminė kardinolas P. Erdas. Taip pat yra svarbu, kad kuriamos katalikų politikų asociacijos nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje: nors praktikuojančių katalikų parlamentarų ir merų dabar yra mažuma, tačiau svarbu, kad jie išlaiko savo tapatumą ir skleidžia Bažnyčios socialinį mokymą.

Apžvelgti svarbiausi įvykiai, priimta nauja CCEE narė

Kaip teigiama Tiranijoje vykusio CCEE plenarinės asamblėjos baigiamajame komunikate, susitikimo dalyvius apie bendradarbiavimą su europinėmis struktūromis informavo apaštalinis nuncijus Europos Sąjungoje arkivyskupas Andrė Diupiuji, Europos Bendrijos vyskukų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas vyskupas Adrianas van Lujnas ir generalinis sekretorius monsinjoras Piotras Mazurkievičius. Dialogo su Europos Taryba būklę nušvietė Vatikano atstovas šioje 47 šalis jungiančioje institucijoje vyskupas Aldas Džordanas. Kaip tik šie pasisakymai ir Bažnyčios atstovų įvairovė patvirtina Šventojo Sosto ir Bažnyčios norą būti kartu su europinėmis institucijomis jų atsakingoje veikloje, lydėti jas patarimais bei paskatinimais. Žinoma, buvo atkreiptas dėmesys į tam tikrą krikščionių netoleravimo ar net diskriminavimo stiprėjimą Europoje, apie tai Tiranos susitikimo dalyvius informavo Austrijoje įkurta šias problemas fiksuojanti ir analizuojanti Observatorija. Vyskupų konferencijos buvo pakviestos paremti šios reikalingos institucijos veikimą, ypač patikrinant pažeidimų tikrumą ir informuojant apie tai pilietinės valdžios institucijas.

Plenarinėje asamblėjoje taip pat buvo apžvelgti pastarieji popiežiaus Benedikto XVI apaštaliniai vizitai, kurie kaip tik vyko į Europos šalis. Birželio 4–5 dienomis Šventasis Tėvas lankėsi Kroatijoje, čia ypatingas dėmesys buvo skirtas šeimų sielovadai; rugpjūčio 16–21 dienomis dalyvavo Ispanijos sostinėje Madride surengtose pasaulinėse jaunimo dienose; rugsėjo 22–25 dienomis lankėsi Vokietijoje, čia akcentuoti ekumeniniai santykiai su liuteronais. Nacionalinės vyskupų konferencijos aktyviai dalyvavo šių vizitų renginiuose, kurie suteikė galimybes stiprinti bažnytinę vienybę bei Popiežiaus, kaip apaštalo šv. Petro įpėdinio, liudijimą ir mokymą. „Vietiniai tikintieji visuomet su dideliu entuziazmu priėmė Popiežiaus žodžius, skirtus ne tik lankomos šalies, bet visos Europos katalikams, – pabrėžta CCEE susitikimo komunikate. – Šventojo Tėvo susitikimai su pilietinės valdžios ir kitų religijų atstovais taip pat buvo svarbūs broliškumą skatinantys įvykiai“.

Tiranoje vykusioje plenarinėje asamblėjoje dalyvavo Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas Fuadas Tualis, kuris informavo Europos episkopatų vadovus apie sudėtingą krikščionių bendruomenių padėtį Šventojoje Žemėje. Buvo pripažinta paramos svarba, kad būtų sustabdytas krikščionių egzodas, nes jie emigruoja svetur daugiausia dėl ekonominių problemų. Būtina, kad Europos vyskupų konferencijos tęstų solidarumo pastangas Šventosios žemės krikščionių atžvilgiu, įskaitant piligrimysčių skatinimą. Komunikate taip pat paminėti CCEE asamblėjos dalyvių susitikimai su Albanijos politiniais vadovais – šalies prezidentu Bamiru Topiu, premjeru Saliu Beriša ir parlamento pirmininke Jozefina Topali. Albanijos vadovai pripažino svarbų Katalikų Bažnyčios indėlį išsaugant šalies teritorinį integralumą ir nacionalinį tapatumą. CCEE pirmininkas kardinolas P. Erdas pabrėžė, kad po komunistinio persekiojimo laikotarpio Albanijoje nusistovėjo stabilūs valstybės  ir Bažnyčios santykiai. Išreikštas pageidavimas dėl sėkmingo bažnytinės nuosavybės klausimo sprendimo, kaip kitose Rytų Europos šalyse, kad „bažnyčia galėtų atlikti savo misiją rūpindamasi tautos dvasine gerove ir pagelbėdama vargingiesiems“. Draugiškoje aplinkoje taip pat įvyko susitikimai su Albanijos musulmonų dvasiniais vadovais (70 proc. šalies gyventojų išpažįsta islamą) ir stačiatikių hierarchais.

Į Europos vyskupų konferencijų tarybą buvo priimta nauja narė – rytų apeigų katalikams priklausanti Rutėnų Bažnyčia, kuri veikia Ukrainos pasienyje su Vengrija ir Slovakija ir sudaro tik vieną Mukačevo vyskupiją. Rutėnų Bažnyčia gimė po 1646 metų stačiatikių Užgorodo unijos su Katalikų Bažnyčia ir dėl istorinių aplinkybių neįsijungė į vietines Ukrainos rytų apeigų ar lotynų apeigų katalikų bendruomenes: ji išlaikė tiesioginius santykius su Šventuoju Sostu. Taigi šiuo metu CCEE sudaro 33 kontinente veikiančių nacionalinių vyskupų konferencijų pirmininkai bei penki hierarchai, šalių, kuriose yra tik po vieną katalikų dieceziją: Liuksemburgo, Monako ir Kipro maronitų arkivyskupai bei Kišiniovo (Moldova) ir Mukačevo vyskupai.

© 2011 „XXI amžius“