|
Už kokią šeimą balsavome?
Laisvės gynėjų, partizanų, politinių kalinių ir tremtinių kreipimasis į Konstitucinio Teismo teisėjus, Seimo narius ir Vyriausybę
Mums teko daug iškentėti už tai, kad mylėjome Tėvynę ir norėjome būti laisvi. Mylėti Tėvynę mes išmokome savo šeimose. Pačiomis sunkiausiomis sąlygomis mus stiprino tikėjimas ir gaivino šeimos meilės ryšys. Jeigu ne tikėjimas ir ne atrama šeimoje, ano meto išmėginimai būtų buvę sunkiai pakeliami.
Buvome laimingi, kai Lietuva atgavo Nepriklausomybę. Džiaugėmės, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucijos 38-asis straipsnis aiškiai nurodė, kad šeima kyla iš laisvo santuokinio įsipareigojimo tarp vyro ir moters, prisiimant teises ir pareigas, vaikus auklėjant dorais žmonėmis ir ištikimais Lietuvos piliečiais. Tokia šeima yra kiekvienos tautos brangenybė ir jos gyvastingumo pamatas.
Dabar gi, po dvidešimt nepriklausomybės metų, su dideliu skausmu mes stebime, kaip bandoma sunaikinti suaugusiųjų ir vaikų esminius prigimtinius poreikius atitinkančią šeimos struktūrą. Tenka tik apgailestauti, kai žmonės bando gyventi drauge, neprisiimdami įsipareigojimų vienas kitam ir vaikams. Tai yra jų pasirinkimas ir jų sąžinės reikalas, bet mums nesuprantama, kai politikai ir valdžios žmonės neįsipareigojantį bendrą gyvenimą nori prilyginti šeimai. Mums dar labiau nesuvokiamas Konstitucinio Teismo Konstitucijos 38-ojo straipsnio išaiškinimas, kad kuriant šeimą santuokinis įsipareigojimas nebūtinas. Kai balsavome už Konstituciją, mes žinojome, kad kuriant šeimą 38-asis straipsnis įtvirtina santuokos būtinumą. Ar žmonių bendras gyvenimas, neprisiimant jokių iš santuokos kylančių teisinių pareigų, yra pakankamas, kad tokį bendrą gyvenimą laikytume visuomenės ir valstybės pagrindu?
Raginame Konstitucinį Teismą ištaisyti padarytą klaidą ir Konstitucijos 38-ąjį straipsnį aiškinti taip, kaip jį suprato šios Konstitucijos kūrėjai ir žmonės, referendume balsavę už Konstituciją. Gal jau atėjo laikas, kad Konstitucinis Teismas Lietuvos žmonėms aiškiai pasakytų, kokią šeimą jis laiko Valstybės pagrindu.
Antanas Lenkšas,
Petras Patackas
Petras Cidzikas
Algimantas Baltrušis
Eduardas Burba
Vytautas Bukauskas
Albinas Vaičiūnas
Antanas Dimbelis
Antanas Terleckas
Rytė Merkytė
Marytė Sadūnienė
Jonas Sadūnas
Eduardas Burokas
Bronė Kibickaitė
s. Nijolė Sadūnaitė
Algirdas Endriukaitis
Petras Gvazdauskas
Jonas Puodžius
Alfonsina Budriūnaitė
Vytenis Grabauskas
Mons. Alfonsas Svarinskas
Birutė Ivanauskienė
Natalija Gudonytė
Jonas Valenčius
Petras Girdzijauskas
Gražina Naruškevičienė
Elena Anevičienė
Danguolė Žičkutė
s. Monika Gavėnaitė
© 2011 XXI amžius
|