Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Šviesi asmenybė

Zigmas Tamakauskas

Būrelis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus bendrijos narių prie prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo Istorinės prezidentūros kiemelyje

Prezidento Aleksandro Stulginskio kapas Aukštosios Panemunės kapinėse

Rugsėjo 22 dieną suėjo 42 metai nuo iškilaus Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio mirties. Šią datą pažymėjo jo vardu pavadinta Kauno vidurinė mokykla ir būrelis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus bendrijos narių, kurie padėjo gėlių prie skulptoriaus Vytauto Naručio 1995 metais sukurto Prezidento paminklo Istorinės prezidentūros kiemelyje ir susikaupė prie jo kapo Aukštosios Panemunės kapinėse.

A. Stulginskis, nuo jaunystės atkakliai siekdamas mokslo, įsitraukė į lietuvių visuomeninę veiklą. Apsigyvenęs Vilniuje, 1915 m. suorganizavo pradinių mokyklų mokytojų rengimo Pedagogikos kursus, pirmininkavo atgaivintai švietimo draugijai „Rytas“, dalyvavo Lietuvių komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1918 metais pradėjo leisti laikraštį „Ūkininkas“, kurį pats ir redagavo. Su jo vardu susijęs 1918–1919 metais išleistas „Ūkininko kalendorius“. Jis buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų ir jos programos kūrėjų, 1917 metais išrinktas šios partijos pirmininku. A. Stulginskis aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvių konferenciją Vilniuje, kuri jį išrinko į Lietuvos Tarybą. Jis drauge su kitais Tarybos nariais pasirašė garsųjį 1918 metų Vasario 16-osios Aktą, rūpinosi krikščioniškos demokratijos idėjų plėtojimu ir įgyvendinimu, lietuviškos policijos ir lietuviškos kariuomenės organizavimu. A. Stulginskis reikalavo, kad kariuomenės vadai būtų susipratę lietuviai, savo krašto patriotai.

1920 metais, Steigiamojo Seimo rinkimus laimėjus Lietuvos krikščionių demokratų blokui, A. Stulginskis išrenkamas Steigiamojo Seimo pirmininku, o šiam Seimui priėmus Laikinąją Lietuvos valstybės konstituciją, kuri numatė, kad Steigiamojo Seimo pirmininkas eina ir valstybės Prezidento pareigas, A. Stulginskis 1920 m. birželio 19 dieną tapo pirmuoju konstituciniu Lietuvos Respublikos Prezidentu. Kiek vėliau, jau pagal patvirtintą Nuolatinę Lietuvos valstybės konstituciją, 1922 m. gruodžio mėn. 21 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentu absoliučia Seimo narių balsų dauguma išrenkamas A. Stulginskis, po perrinkimo 1923 metais prezidentavęs iki 1926 metų. 

A. Stulginskis visada pasižymėjo darbštumu ir pareigingumu. Jam būnant prezidentu išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, organizuoti mūsų tautinės kultūros židiniai, padėti ūkinio gyvenimo pagrindai.  Per šešerius jo valdymo metus įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta garsioji Žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, pastatyta daug mokyklų, įvesta tvirta to meto valiuta (lietuviškas pinigas litas), buvo priimta Lietuvos valstybės Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino Lietuvos valstybę. Asmeniniame gyvenime Prezidentas buvo nepaprastai kuklus, nemėgo pramogų, pobūvių, buvo mažakalbis, nuveikęs didžiulius darbus Lietuvos labui.

Okupavus sovietiniam imperializmui mūsų kraštą, teroro ir prievartos mašina palietė ir A. Stulginskio šeimą, kuri tuomet produktyviai ūkininkavo netoli Kretingos. 1941 metų birželio 8 dienos rytmetį jis su žmona Onute buvo suimtas ir 15 metų kentėjo sovietinių lagerių baisumus. Čekistai jį specialiai laikė tarp vagių ir banditų, tačiau A. Stulginskis liko gyvas, 1956 metais jau gana paliegusia sveikata grįžo į Lietuvą, įsidarbino Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Po dvejų metų už atsisakymą parašyti prisiminimus, juodinančius prieškario Lietuvos Respubliką, buvo atleistas iš darbo, veidmainiškai motyvuojant „pensijos paskyrimu...“ O tos pensijos, kaip sakė pats A. Stulginskis, dviems-trims dienoms pragyventi užtektų. Jį nuo bado gelbėjo užsienyje gyvenusi medikė dukra Aldona, siuntusi siuntinius.

Prezidentas A. Stulginskis buvo tauri asmenybė su nepaprastu dvasios kilnumu ir giliu tikėjimu bei pasitikėjimu Dievu, didele meile Lietuvai. Jo bendraamžis prelatas M. Krupavičius rašė: „Kiekvienam lietuviui jo šviesi asmenybė turi būti sektinu pavyzdžiu ir rodikliu, kuriuo keliu eiti ir kuria programa vaduotis. Tik stulginskinis kelias ir jo darbų ir gyvenimo pavyzdys lietuvį padarys savo vardo vertu ir savo pasirinktų idealų pilnutiniu įgyvendintoju bei vertingu savo tautos ir Tėvynės nariu“.

© 2011 „XXI amžius“