| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Panevėžio vyskupijoje Biržų dekanate Gyvoji jungtis su Viešpaties kančia
Smilgiai. Saulėtą rugsėjo sekmadienį visus, norinčius susipažinti, prisijungti prie Gyvojo Rožinio, pabūti vienybėje su Dievu, Saločių bei Smilgių parapijos klebonas kun. Eimantas Novikas, šios parapijos bei Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio bendruomenės pakvietė atvykti į Šv. Kryžiaus išaukštinimo titulinius atlaidus Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijoje. Šventiškai pasipuošę, dvasingai nusiteikę bei įrištais į baltas drobules pačiais skaniausiais lauknešėliais beveik iš visų Pasvalio dekanato parapijų autobusu bei savo transportu išriedėjome keliais keleliais į atlaidus. Kelionės palydovės buvo nuoširdi malda ir rudenėjanti gamta. Nepastebėjome, kaip pasukome keliu į Smilgius. Pro šimtamečių medžių šakas išnyro baltutėlis bažnyčios bokštas. Mus pasitiko nepaprasta Smilgių parapijos tikinčiųjų ramybė, bet kartu ir neapsakoma meilė ir iškilmingumas. Tai liudijo švara ir tvarka, žolynais ir rudeniškomis gėlėmis papuošti kryžiai šventoriuje, bažnyčios vidus, net ir takelis, vedantis į bažnyčią, švietė įvairiaspalviais žiedais. Ne vienas atvykęs galėjo susimąstyti, kiek daug meilės įdėta klebono bei parapijiečių ruošiantis atlaidų iškilmėms. Į šventiškai išpuoštą bažnyčią susirinko daug maldininkų iš Smilgių parapijos, Pasvalio bei Biržų dekanatų. Atlaidų šventimas prasidėjo rožinio malda, kurią vedė Pasvalio dekanato Skrebotiškio parapijos Gyvojo Rožinio maldininkės. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris kun. dr. Romualdas Zdanys. Šv. Mišių metu visi meldėsi už Smilgių parapiją bei Gyvąjį Rožinį. Pamoksle kunigas kvietė visus susirinkusius nuoširdžiai tikėti, kad Kristaus kančioje surastume savo ir kitų kančios, meilės ir pasiaukojimo prasmę. Jis kalbėjo, jog kančia paskatina rimčiau žvelgti į gyvenimą, duoda mums išminties gyvenimo vertybėms pasverti. Daug kentėjęs žmogus geriau supranta kitų skausmą ir atranda savyje noro ir jėgų kitiems kuo galėdamas padėti. Po šv. Mišių klebonas Eimantas bei Smilgių parapijos maldininkai pakvietė visus į Kryžiaus kelią po Smilgių kaimą pagerbiant kryžius, giedant giesmes, meldžiantis Dievo gailestingumo vainikėlį, apmąstant Kryžiaus slėpinius Dievo gailestingumo šviesoje. Eidami pasijutome neįprastai, mus pasitiko gražios kaimo sodybos ir netradiciniai kryžiai, kuriuos dauguma pamatėme pirmą kartą. Tai su dideliu pasiaukojimu bei tikėjimu sudėlioti kryžiai iš akmenukų, rudens gėrybių bei pačių gražiausių žolynų ir gėlių. Šie netradiciniai kryžiai skatino mus dar labiau pamilti kenčiantį Išganytoją, mokytis iš jo kantrumo, aukos ir meilės dvasios. Kryžiaus kelias baigėsi iškilmingu kryžiaus pagerbimu bažnyčioje. Vėliau prasidėjo konferencija ,,Žodis apie kryžių, kurią vedė klebonas kun. E. Novikas. Jis pakvietė visus pasidalinti mintimis apie tai, kas yra Kristaus kančia, kalbėjo, kad Kryžiaus išaukštinimo šventimas primena mums, jog esame atpirkti ir kad mums buvo atleista dėl Kristaus kančios. Įprasminta kančia turi didžiulę vertę. Turėtume dažnai paklausti savęs, ar mokame kentėti? Juk tiek daug išgirstame priekaištų Dangui, kad Dievas mus apleido leisdamas kentėti. Kartais pamirštame Kristaus žodžius: ,,Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane nevertas manęs (Mt 10,38). Ant kryžiaus nėra keršto, tik gailestingumas. Kryžius be Jėzaus yra bevertis, bet jame sutikus Jėzų, kryžius tampa palaiminimu. Kryžiai labai panašūs į žmones. Jie kaip ir žmonės turi savo istorijas. Pratęsdamas konferenciją klebonas Eimantas šia tema pristatė parodas . Pirmiausia pristatyta Pačeraukštės mokinių paroda ,,Istorijos centre kryžiaus ženklas (vadovė tikybos mokytoja Rimantė Solovjovienė). Parodoje buvo galima pasidomėti bei susipažinti su mokinių piešiniais, rašiniais bei darbeliais iš medžio. Paskui visi pakviesti pasidalinti savo nuotraukų, sukabintų ant didelio, specialiai šiai progai pagaminto ir papuošto kryžiaus bažnyčioje, istorijomis. Taip pat buvo galima pamatyti nuotraukas iš Smilgių parapijos bei Pasvalio dekanato parapijų. Pasvalio parapijos Gyvojo Rožinio maldininkė Stanislava papasakojo savo kryžiaus, keliavusio per Lietuvą ir kitas šalis į Medžiugorijos kalną, istoriją. Šis kryžius aplankė ir Saločių bei Smilgių parapijas. Vienas smilgietis, išvydęs jį, nusiėmė kepurę, atsiklaupė ir pravirko. Pasvalietės maldininkės pristatė kryžių kankiniui kun. Alfonsui Lipniūnui, pastatytą jo gimtajame Talkonių kaime. Jos kalbėjo, kad Pasvalio katalikės moterys, organizuodamos dvasines-kraštotyrines konferencijas ,,ant ratų, pagerbdamos kunigų šviesuolių atminimą, keliauja jų takais takeliais bei plačiau susipažįsta su jų gyvenimu, veikla. Savo kryžių nuotraukas pristatė ir jų istorijas papasakojo maldininkės iš Skrebotiškio parapijos. Albina atvežė Tėvo Stanislovo Paberžės klebonijoje buvusių kryžių nuotraukas, Veronika bei Aldona papasakojo apieTetervinų kaimo kryžius. Apie pasvaliečių kaimo kryžių nuotraukas pasakojo maldininkės Valerija ir Marija, o Saločių kryžių pats klebonas Eimantas. Jis daugiausia dėmesio skyrė kryžiui-kankiniui, kuris net kelis kartus kentėjo nuo piktadarių rankų buvo daužomas, niekinamas, net įmestas į upę. Tikintieji bandė jį vis gelbėti bei atstatyti. Dabar šis kryžius-kankinys stovi bažnyčios šventoriuje. Po konferencijos maldininkai nesiskirstė: susipažino su parodų eksponatais, toliau pasakojo kryžių nuotraukų istorijas, bendravo arba net pabuvo tyloje su Dievu. Visus linksmino Smilgių bendruomenės muzikantai. Šis dvasinis susibūrimas bei Šv. Kryžiaus išaukštinimo titulinių atlaidų iškilmės paliko gilų dvasinį įspūdį. Neklysime manydami, kad tikėjimas ir Kristaus kančios apmąstymas bendrystėje tikrai gali suteikti daug stiprybės aukojant savo maldas, vargus, skausmus bei džiaugsmus Viešpačiui. Nuoširdi padėka už šią Dievo dovaną klebonui kun. Eimantui Novikui, Smilgių parapijos Gyvojo Rožinio maldininkams ir maldininkėms, Smilgių parapijos bendruomenei. Vlada Čirvinskienė
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |