| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilniaus arkivyskupijoje Varėnos dekanate Atlaiduose apie ligonių išbandymus
RATNYČIA. Spalio 9 dieną, sekmadienį, Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijoje vyko Švč. Mergelės Marijos Rožančinės (Rožinio Dievo Motinos) atlaidai. Parapijiečiai gražiai sutvarkė bažnyčios aplinką. Dievas davė ir gerą orą. Dar neprasidėjus spaliui, Rožinio maldos mėnesiui, sesuo Rita Švč. Mergelės Marijos altorių padabino mėlynos ir aukso spalvos šilko rūbu. Pakabino unikalų kaštonų rožinį. Jos rankų ir meninių sugebėjimų dėka, Marijos ir Jėzaus garbei visi altoriai pražydo raudonais, geltonais ir baltais rožių žiedais. Bažnyčia pasipuošė vaikų šypsenomis, jų balsų skambesiu... Vieni iš jų adoravo šv. Mišiose, skaitė Dievo Žodį, giedojo psalmes. Kiti, besiruošiantys Pirmajai Komunijai, ramiai dalyvavo šv. Mišiose. Dievą šlovino skambiomis giesmėmis Sumos choras (vadovė sesuo Rita). Parapijos klebonas kun. Žydrius Kuzinas pristatė atlaidų vedėją kun. Darių Marcinkevičių, kuris yra Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas. Klebonas asmeniškai jam padėkojo už tėvelio pastiprinimą sunkios ligos metu, už tai, kad, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, kunigas surado galimybę atvykti į šią parapiją ir aukoti šv. Mišias, sakyti pamokslą, būti kartu. Kun. Darius Marcinkevičius homilijoje, pritaikęs sekmadienio Evangeliją pagal Matą (Mt 22, 114) mūsų šiandieninio gyvenimo realybei, ragino visada surasti laiko ir ateiti kiekvieną sekmadienį į bažnyčią, dalyvauti Eucharistijoje, kuri mūsų gyvenimui duoda gyvybės. Jis dėkojo Dievui, kad gali atlikti tarnystę ligoninėje, kur labai daug skausmo, kur žmogus dažnai sukaustytas baimės, išsivaduoja iš puikybės, niekur neskuba ir kitaip pažvelgia į visas vertybes. Čia kunigas pamato jo tikrąjį tikėjimą. Dvasininkas kalbėjo, kad gyvenime mes ne visada iki galo pasitikime Dievu. Tik, kai susiduriame su sunkumais, liga, nusprendžiame, ar tikrai Juo norime pasitikėti. Unikalus pavyzdys žmogaus gyvenimui yra Švč. Mergelė Marija, Rožinio Karalienė. Ji, būdama jauna mergaitė, gavo iš Dievo misiją. Tik Karalienės karūna nebuvo išpuošta rožėmis. Marija kentėjo šaltį, buvo išjuokta, pažeminta, bet visada iki galo tikėjo ir pasitikėjo Dievu. Ji yra pavyzdys šiandieniniam jaunimui. Daugelis esame drungni. Dievą įsivaizduojame taip, kaip norime, kaip Jis mums patogus. Kunigas ragino melsti Viešpatį, kad pasigailėtų mūsų, nusidėjėlių. Tai gali padėti Rožinio, mūsų pasitikėjimo Dievu, malda. Nepakanka tik lūpomis melstis, reikia širdimi tikėti kaip Švč. Mergelė Marija. Kalbėdami Rožinį, išmokstame nuolankumo. Dievas, duodamas žmogui pašaukimus, išbandymus, duoda ir jėgų augti, bręsti. Baisu, kai žmogus gauna sunkius išbandymus, kai suserga. Tik Dievas visada būna šalia. Jis niekada neduoda žmogui tokių išbandymų, kurių jis negalėtų ištverti. Reikia pasitikėti Dievu. Baisiau yra tai, kai žmogus netiki Dievu, nepriima Sakramentų. Dar baisiau, kai tėvas šaiposi iš savo besimeldžiančių, lankančių bažnyčią vaikų. Baisu, kai jauni žmonės ateina Santuokos sakramento tik dėl to, kad būtų padėtas pliusiukas. Baisu, kai neatrandama Kristaus Bažnyčioje, šeimoje. Kunigas linkėjo, jog, eidami išbandymų keliu, sakytume: Viešpatie, tegu būna tavo, o ne mano valia!. Maldininkai gausiai dalyvavo Švč. Sakramento procesijoje. Po tos gražios bendrystės su Dievu, su šalia buvusiais žmonėmis gyvenimas iš tiesų nušvito Dievo šviesa. Kad ir kokie būtų išbandymai, juos galima nugalėti tik kartu su Aukščiausiuoju, mūsų Viešpačiu. Alvyra Grėbliūnienė Autorės nuotraukos
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |