| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Šakių dekanate Buvusio klebono paminėjimas
GRIŠKABŪDIS. Spalio 4 dieną gražus renginys vyko Kristaus Atsimainymo parapijoje. Čia buvo minimas buvusio klebono kan. Prano Liutvino, trylika metų dirbusio šioje parapijoje, vardadienis, kurį minėti pakvietė jo brolis Stanislovas Liutvinas. Tik pats kanauninkas tos dienos nebesulaukė jis mirė 2011 m. vasario 14 d. Vardadienio proga už jį spalio 4 d. Griškabūdyje šv. Mišias aukojo vyskupai Juozas Žemaitis MIC ir Juozas Preikšas, prelatas Antanas Maskeliūnas, mons. Juozas Užupis, kan. Deimantas Brogys, kunigai: Viktoras Brusokas, Virginijus Gražulevičius, Petras Kražauskas, Remigijus Veprauskas, Kęstutis Vosylius, Vytautas Užkuraitis, Nerijus Žvirblys, Sigitas Bitkauskas. Koncelebracijai vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas J. Preikšas. Vilkaviškio vyskupas emeritas J. Žemaitis MIC pasakė pamokslą, kuriame kalbėjo, kad kan. Pranas Liutvinas buvo pakrikštytas šventojo Pranciškaus Asyžiečio vardu. Šventasis Pranciškus Asyžietis buvo turtingo audinių pirklio sūnus, jaunystėje lepinamas, nestokojęs turtų, juos švaistęs, puotaudamas su draugais linksmai gyvenęs. Dalyvavo karo žygiuose. Viename mūšyje buvo paimtas į nelaisvę, grįžęs sunkiai susirgo. Ėmė melstis. Maldos metu išgirdo Kristaus kvietimą atnaujinti jo bažnyčią. Tada nutraukė visus ryšius su puotų sėbrais ir už tėvo pinigus atstatė Šv. Damijono bažnytėlę. Tėvas supyko ir apskundė vyskupui. Pranciškus vyskupo akivaizdoje nusivilko prabangius rūbus, atidavė juos tėvui, atsisakė visų turtų ir paskyrė save Dievui. Jis gyveno vienas, daug dirbo, atsidėjo maldai, surinktomis aukomis šelpė vargšus. Pranciškus Asyžietis įkūrė pranciškonų, šv. Klaros seserų bei pranciškonų pasauliečių (tretininkų) ordinus. Jie ir šiuo metu veikia Lietuvoje. Kan. P. Liutvinas sekė šv. Pranciškaus pavyzdžiu, net ir naktį skubėdavo padėti pagalbos prašantiems, šelpdavo stokojančius. Vyskupo J. Žemaičio MIC pažintis su juo prasidėjo mokantis Šakių Žiburio gimnazijoje. Vyskupas sakė, kad P. Liutvinas buvo labai drausmingas, gabus, darbštus, tvarkingas. Jis kilęs iš šešių brolių šeimos. Iš daugiavaikių pamaldžių šeimų daugiau galima tikėtis pašaukimų į kunigystę. Neatsitiktinai ir P. Liutvinas pasirinko kunigo kelią. Seminarijoje tais neramiais laikais dažnai persekiojo saugumiečiai, grėsė tardymai, trėmimai. P. Liutvinas ištvėrė visus spaudimus, atkakliai mokėsi ir geriausiai išlaikė baigiamuosius egzaminus. Pirmiausia jis dirbo vikaru Kalvarijoje, vėliau Barzdų klebonu. 19541960 metais dirbdamas klebonu Daukšių parapijoje suremontavo per karą smarkiai apgriautą bažnyčią, subūrė bendruomenę, kuri padėjo atlikti daug darbų. Net ir labai užimtas studijavo teologiją, gavo licenciato laipsnį, tapo kanauninku. Buvo paskirtas į Kauno kunigų seminariją dėstyti moralinės teologijos, tapo prefektu. Kadangi nesutiko bendradarbiauti su saugumiečiais, po metų buvo pašalintas iš seminarijos. Išvytas į provinciją 1962 m. sausio 23 d. tapo Griškabūdžio parapijos klebonu. Čia rūpinosi sielovada, remontavo bažnyčią, kuriai suteiktas architektūros paminklo statusas. 1975 m. birželio 10 d. kan P. Liutvinas buvo paskirtas Aukštosios Panemunės klebonu. Čia darbavosi 35-erius metus, iki mirties. Tik klebono pareigas 2002 metais buvo perdavęs kan. Deimantui Brogiui. 2010 m. rugsėjo 24 d. Aukštosios Panemunės parapijoje buvo iškilmingai paminėtos kan. Prano Liutvino 60-osios kunigystės metinės. Kan. P. Liutvinas ištikimai skelbė Kristaus tiesą, ją liudijo savo gyvenimu, todėl buvo užsitarnavęs visų parapijų, kuriose dirbo, žmonių meilę ir pagarbą. Palaidotas Aukštosios Panemunės bažnyčios šventoriuje. Griškabūdžio parapijos klebonas kun. teol. lic. Sigitas Bitkauskas nuoširdžiai padėkojo vyskupams, kunigams, vargonininkui, choristams, gausiai susirinkusiems parapijiečiams už šv. Mišių auką, giesmes, bendras maldas Felicija Lankelienė
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |