Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežius skelbia Tikėjimo metus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina jauną šeimą, pabrėždamas jų aktyvų vaidmenį naujojo evangelizavimo baruose

Sekimas pirmtakų pėdomis

Popiežiaus Benedikto XVI skelbiami Tikėjimo metai, kurie Katalikų Bažnyčioje bus minimi nuo 2012-ųjų spalio 12 dienos iki 2013-ųjų lapkričio pabaigoje švenčiamos Kristaus Karaliaus liturginės iškilmės, gali tapti šio pontifikato reikšmingiausia atkarpa. Tai ir suprantama, kadangi Šventasis Tėvas, kuris  prieš išrinkimą į apaštalo šv. Petro sostą daugiau kaip du dešimtmečius kaip kardinolas Jozefas Ratcingeris vadovavo būtent Vatikano svarbiajai Tikėjimo mokslo kongregacijai, yra pasiryžęs iš esmės suaktyvinti bažnytinį veikimą plačioje evangelizacinėje plotmėje. Praėjus pusei šimtmečio nuo Vatikano II Susirinkimo atidarymo – šio didžiausio XX amžiaus Bažnyčios įvykio  minėtas jubiliejus kaip tik bus švenčiamas 2012 metų spalio 11 dieną – yra visiškai teisėta „prisiminti tikėjimo grožį bei centrinį vaidmenį, o taip pat jį sustiprinti bei pagilinti asmeniniame ir bendruomeniškame lygmenyje“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI, susitikęs su piligrimais vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai.

Kreipdamasis į daugiau kaip 40 tūkstančių maldininkų minią, sugužėjusią į Romos Šv. Petro aikštę, Šventasis Tėvas pažymėjo, jog norėtų, kad jo paskelbtiems Tikėjimo metams būtų būdingas ne „celebravimo“, tai yra šventinis tonas, bet „misijinis“, aktyvaus pastoracinio veikimo pobūdis. Kaip tik taip bus galima įgyvendinti Bažnyčios „misiją „Ad gentes“ naujojo evangelizavimo šviesoje“, glaudžiai bendradarbiaujant kunigams, vienuoliams ir šiam reikalui atsidavusiems pasauliečiams. „Ad gentes“ tradiciškai reiškia Evangelijos skelbimą tautoms, kurios Kristaus dar nepažįsta, o dabartinė „naujojo evangelizavimo“ iniciatyva nukreipta į nuo krikščioniškojo tikėjimo nutolusius sekuliarizuoto Vakarų pasaulio kraštus.

Spalio 16 dieną prieš „Viešpaties Angelas“ maldą popiežius Benediktas XVI paminėjo, kad tikėjimo sklaidos iniciatyvomis šiandien visuomenėje jis yra visiškai ištikimas ir savo pirmtakų pastangoms: palaimintojo Jono XXIII, kuris kaip tik sušaukė Vatikano II Susirinkimą, Dievo tarno Pauliaus VI, kuris irgi panašius Tikėjimo metus buvo paskelbęs minint didžiųjų apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus kankinystės devyniolikos šimtmečių sukaktį. Pagaliau, kaip neprisiminti palaimintojo Jono Pauliaus II, kuris pirmasis aiškiai įvardijo Naująjį Evangelizavimą kaip „neatidėliotiną ir jaudinantį iššūkį“ šių dienų Bažnyčiai. Taip pat svarbu paminėti, kad dabartinė Tikėjimo metų iniciatyva yra iškeliama evangelizaciniam veikimui reikšmingą spalio mėnesį, laukiant Pasaulinės misijų dienos šventimo, kuris įvyks kitą sekmadienį.

Teologinis istorijos supratimas

Popiežius Benediktas XVI savo sprendimą paskelbti Tikėjimo metus pranešė aukodamas šv. Mišias praėjusį savaitgalį Romoje vykusio pirmojo tarptautinio naujųjų evangelizatorių susitikimo dalyviams. Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos organizuotame renginyje tarp 33 nacionalinių episkopatų ir pusantro šimto katalikiškų asociacijų atstovų (daugiau kaip 8 tūkstančių žmonių) iš visų kontinentų dalyvavo ir Lietuvos delegacija, vadovaujama Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos, kuris buvo tarp minėtų pamaldų su Šventuoju Tėvu koncelebrantų. Tų Šv. Petro bazilikoje sekmadienį aukotų šv. Mišių homilijoje popiežius Benediktas XVI akcentavo Naujajam evangelizavimui svarbų teologinį istorijos procesų supratimą, kad visos didžiosios permainos, visos revoliucijos ir valdžių pasikeitimai vyksta Dievo valia ir „jokia žemiška jėga negali užimti Jo vietos“.

Todėl šių laikų žmonėms po XX amžiaus didžiųjų ideologinių imperijų baisiosios patirties „reikia iš naujo atrasti visaapimančią (krikščionišką) pasaulio ir laiko viziją – „tikrai laisvą ir taikingą viziją, tą viziją, kurią perdavė Vatikano II Susirinkimas savo dokumentuose ir mano pirmtakai – Dievo tarnas Paulius VI ir palaimintasis Jonas Paulius  II – savo mokyme“, – aiškino Šventasis Tėvas. Naujieji skelbėjai ir misionieriai „yra pašaukti žengti Keliu, kuris yra Kristus, leisti pažinti kitiems grožį Evangelijos, kuri suteikia gyvenimą“, – tvirtino Popiežius. Jis taip pat pabrėžė, kad skelbimas turi būti paremtas efektyviu liudijimu, kuris įgalina atverti širdis ieškantiems tiesos ir norintiems išsiaiškinti tikrąją gyvenimo prasmę.

Priminęs to sekmadienio Evangelijos skaitinio nuorodą – „kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“ (Mt 22, 21) – apie politinės ir religinės plotmių atskirtį Benediktas XVI sakė, kad Bažnyčios kaip ir Kristaus misija – pirmiausia kalbėti apie Dievą ir Jo suverenumą, „primenant visiems, ypač savo tapatumą (dėl sekuliarizacijos) praradusiems krikščionims“. Baigdamas homiliją Šventasis Tėvas kvietė naujuosius evangelizatorius „mokytis iš Dievo ir mūsų Motinos būti nuolankiais ir ryžtingais, paprastais ir išmintingais, klusniais ir tvirtais, stiprybės semiančiais ne iš pasaulio, o iš tiesos“.

Kartu su Tikėjimo metų paskelbimu spalio 17 dieną buvo publikuotas popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis laiškas „Porta fidei“ (lot. „Tikėjimo vartai“), kuriame išsamiai paaiškinamos šios intencijos aplinkybės bei praktiniai siūlymai.

Dokumentas bus apžvelgtas kito penktadienio „XXI amžiaus“ numeryje.

© 2011 „XXI amžius“