|
Biudžeto labirintuose
Linas Šalna
Premjeras Andrius Kubilius, tvirtai laikydamasis savo siekio nuo 2014 metų į Lietuvą įvesti vis labiau braškantį eurą ir taip prisijungti prie dar labiau braškančios euro zonos, vėl sugalvojo pašokdinti tautą. Tiesa, šįkart švelniau neįvesdamas naujų mokesčių. Prieš pradedant Seimui svarstyti biudžeto projektą, premjeras sakė, kad biudžetas yra realistinis, mums pavyko sutarti, kad viešųjų finansų deficitas neviršys 3 proc. liks ties 2,8 proc. nuo BVP, tačiau... matant visas Graikijos, euro zonos problemas, reikia būti pasiruošus bet kokiems galimiems scenarijams. Todėl premjeras jau iš anksto paspaudė Seimo narius, sakydamas, jog tikisi, kad parlamentarai atsakingai jį svarstys. Kad pasiektų savo užsibrėžtą tikslą, premjeras paskaičiavo, jog kitais metais biudžeto deficitas negali viršyti 2,8 proc. BVP, ir tada netrukus vietoj litų kišenėse šlamės eurai (atseit, už Lisabonos sutartį pasisakė ne tik jos neskaitę seimūnai, bet ir visa tauta, pavaišinta alumi ir skalbimo milteliais.) Tiesa, siekdamas tokio tikslo, jis nusprendė 2 proc. apkarpyti visų ministerijų išlaidas tai, anot A. Kubiliaus, nėra ypač dramatiškas sumažinimas. Tačiau jis, matyt, jau nujautė būsimą liberaliųjų koalicijos partnerių reakciją ir todėl geranoriškai leido ministerijoms pasirinkti, kaip mažinti tuos 2 proc. mažinti investicijas ministerijoms arba atlyginimų fondą 2 proc., arba ir tą, ir antrą per pusę, t.y. po 1 proc.
Tačiau kur tau apsieis politikai be peštynių, ypač kai seimūnas turi dar ir ministro kėdę. Tuoj atsirado mažesnysis iš koalicinių partnerių, susisiekimo ministras liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis, kuris, nesutikdamas mažinti savo ministerijos atlyginimų fondą net ir 1 proc., kartu suvaidinęs labai susirūpinusį mokytojų, bibliotekininkų, policininkų ar ugniagesių (bet ne savo ministerijos klerkų) 1 proc. sumažėsiančiu atlyginimu, pasiūlė saliamonišką sprendimą kam mažinti ministerijų atlyginimų fondą net (!) 1 procentu, jeigu galima dar toliau tęsti (jau pažadėtų atstatyti) pensijų karpymą 1080 proc. Juk Tarptautinis valiutos fondas labai giria Lietuvoje įvestą pensininkų diržų suveržimo režimą, tariamą išlaidų mažinimą, tad tylintys pensininkai ir toliau tiktų gelbėti valstybę nuo bankroto (juo labiau kad prieš trejus metus pats premjeras surado keturis ar penkis pensininkus, tiesiog maldavusius sumažinti pensijas visiems, ir atvedė juos į televizijos ekranus parodyti tautai). Nekalbėdamas tiesiogiai apie savo ministerijos klerkų algų galimą mažinimą, o parodęs tariamą susirūpinimą algų 1 proc. gaisrininkams, policininkams ir pan. sumažinimu, esą už jų nesumažintas algas kovoja, ministras taip paslėpė į save lenktus pirštus. Tiesa, toks saliamoniškas liberalsąjūdiečių vadu šeštadienį perrinkto E. Masiulio pasiūlymas vis dėlto netiko premjero partijai ir premjeras pasiūlė šįkart nepykdyti pensininkų juk pažadėjus atstatyti pensijas, bet vėl juos apgavus, būsimuose rinkimuose jie galėtų nusigręžti nuo konservatorių.
Tikslą išsaugoti didėjančias valdininkų algas, jau pasivijusias net ir ikikrizines algas, ministras pasiekė misterijose jos nebus mažinamos net vienu procentu, o lėšų subalansuoti biudžetui premjeras bemat surado. Nors premjero požiūris į pensininkus seniai sutampa su E. Masiulio nusiteikimu: Lietuvoje pensininkai esą privalėtų užleisti darbo vietas jaunimui, nepaisant to, kad dirbdami pensininkai susirenka beveik visą gaunamą pensiją, o jaunuolių į tas menkai apmokamas tarnybas su basliu nenuvarysi. Tačiau E. Masiulis vis dar iš inercijos pliekė visokius neūžaugas ne tik visokiausius kvailius, nesugebančius susirasti darbo už didesnę nei 5000 litų algą, bet dar ir dėl savo vargo besinaudojančius kažkokiomis nesąmoningomis kompensacijomis už būsto šildymą, siekiantį net visą jo pensiją ar minimalią mėnesio algą, taip ir sustojusią ties 670 lt slenksčiu. Liberalų sąjūdžio suvažiavimo metu E. Masiulis pasakė: Tai yra absoliuti nesąmonė, kai žmogus, gyvenantis keturių kambarių bute, nors jam gal tiek net nereikėtų, gauna kompensaciją pagal kvadratūrą. Tai yra totaliai neracionalus pinigų švaistymas ir čia yra dideli rezervai. Sumažinę viešąsias išlaidas šioje srityje, galėtume daryti ryžtingas reformas sumažindami darbo ar verslo apmokestinimą. Tokių komunistinių ministro paraginimų pasiklausę tautiečiai, nenorėdami, jo patarimu, kraustytis iš užsidirbtų butų į mažai apšildomus sodų namelius, nereikalaujančius nesąmoningų kompensacijų, skuba palikti savo mylimą kraštą. Emigracija jau penkis karus viršija stalinines deportacijas. Štai kokius vaisius tautai duoda naujieji suslovai.
Pristatydama prognozes finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimo tribūnoje tikino, kad Lietuva kitais metais negali nesilaikyti įsipareigojimų sumažinti biudžeto deficitą, nes pakaktų Europos Komisijos viešų pasvarstymų apie tai, kad Lietuva nesilaiko įsipareigojimų ir skolinimasis Lietuvai iš karto brangtų, tad vien kitais metais Lietuvai prireiks skolintis apie 9,4 mlrd. Lt, iš jų apie 6 mlrd. eis vadinamajam skolos, jau siekiančios 40 mlrd. Lt, aptarnavimui, t. y. jos palūkanoms sumokėti. Ministrė kalbėjo planuojanti biudžeto deficitą mažinti iki 2,8 proc., nes taip bus paliktas pakankamas rezervas iki Mastrichto kriterijuose numatytos 3 proc. ribos, jeigu atsirastų nenumatytų aplinkybių. Kyla klausimas, iš kur ministrė gaus planuojamus pajamų prieaugius? Štai ji teigė, kad kitais metais į biudžetą bus surinkta 12,9 proc. daugiau PVM, 12,7 proc. daugiau pelno mokesčio tai sieks apie 3,4 mlrd. litų, ir 23,8 proc. daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Kaip žinoma, PVM gali drastiškai padidėti arba padidinus jo tarifą (dabar jis siekia 21 proc. visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus šildymą ir knygas, nes leidybai yra nusiteikę padėti kai kurie suinteresuoti valdančios koalicijos galingieji), o tai nėra planuojama, arba padidėjus infliacijai, bet ji planuojama tik apie 3,5 proc., tad jos dėka pajamos iš PVM nedidės, arba iš padidėjusio suvartojimo, tačiau jis neplanuojamas. Tad peršasi išvada, kad planuojamas pajamų iš PVM padidėjimas net beveik 13 proc. yra laužtas iš piršto. Nebent ministrė galvoja, kad jis taip drastiškai padidės atstačius 21 proc. PVM tarifą viešbučiams. O gal ministrė galvoja, kad padarius kratas Gariūnuose ir išvaikius nusikalstamas grupuotes bus surinktas keliskart didesnis PVM už kiniškas prekes? Bet juk tos kiniškos prekės importo dokumentuose vis tiek nepabrangs ir surenkamo PVM tikrai nepadidės. Tik siaubiant Gariūnus su 100 tūkst. prekeivių tinklu gal reikėjo suplanuoti ir Gariūnus maitinančių prekeivių nugesinimu šis tinklas ne tik įvairios krypties politines partijas maitino, bet ir tuos tūkstančius prekeivių, perpardavinėjančių pigias prekes dešimteriopai, pragyvenimą kūrė, kad ir neteisėtai. Dabar, matyt, ir valstybė sumanė savo dalį pasiimti.
Taip pat akivaizdu ir su planuojamu pelno mokesčio didinimu net 12, 7 proc. Juk ekonomikos augimas bus tik 3, 5 proc. (vietoj anksčiau, gegužės mėnesį, planuotų optimistinių 4, 7 proc.) tad iš kur toks pelno mokesčio augimas? Panašiai yra ir su 23,8 proc. didesniu gyventojų pajamų mokesčio surinkimu. Kaip jis gali išaugti beveik 30 proc., jeigu darbo užmokesčio augimas kitąmet planuojamas tik apie 5 proc.? Jeigu taip planuojamos ir kitos biudžeto eilutės, tai vargas Lietuvos biudžetui. Kažkas nesuprantama vyksta finansų ministerijos galvų galvose. Ir dar keisčiau, kai visiškai neplanuojami nuolat augančios emigracijos mastai, kai vis labiau mažėja energingų darbo rankų ir vis daugiau išmaningų galvų palieka Lietuvą ir ieško darbo svečiose šalyse šie mums kenkiantys rodikliai visiškai neįtraukti į sausas, iš lubų ištrauktas biudžeto eilutes. Apie tą tiesiog žiojėjantį nepajėgumą socialiai sustyguoti uždarbių ir pensijų liudija ir 2,5 mlrd. litų dydžio planuojama Sodros skola ir ji nežada mažėti vien dėl išvykstančių uždirbti pensijas kitų šalių piliečiams. O kaip galima aiškinti planuojamas 250 mln. litų pajamas iš Visagino atominės elektrinės? Gal planuojama parduoti jos turtą, gal nugvelbti iš ES teikiamos paramos IAE uždaryti? Tai buvo daroma G. Kirkilo vyriausybės laikais, bet apie tai jo bičiulis premjeras dabar labai paslaptingai tyli. Visko gali būti...
Kęstutis Girnius viename komentare rašė: Lig šiol mokesčiai nebuvo didinami, nebus tai (naujame biudžeto plane) daroma ir dabar, nors TVF ir ragina. Viskas vėl bus grindžiama taupymu, pagrindinis krūvis vėl teks labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai. Žmonės yra pastebimai išvargę, socialinė atskirtis ir skurstančiųjų skaičius didėja. Gyventojų nuotaikos blogėja, juos apėmusi neviltis, ciniškas požiūris į valdžią, net į valstybę. Galima pritarti tokioms išvadoms, tik reikia patikslinti, kad apžvalgininko minimas taupymas ministerijų postuose niekaip nėra net planuojamas, nes pabandžius pasiūlyti ministerijų išlaidas sumažinti nors 2 proc., iškart minėtieji liberalai su jų orakulu E. Masiuliu surado gudrią išeitį, pagąsdindami nubausti pensininkus. Tad taupymas ministerijose lieka tik popierinis. Tikrasis taupymas guls ant skurstančios tautos pečių ir pašalpų vaikams mažinimas ar išvis nerėmimas, ir motinystės išmokų sumažinimas, ir bankroto mokesčių įmonėms didinimas, ir dar daug kitų subtiliai parengtų ir paslėptų minų.
© 2011 XXI amžius
|