Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Prisiminė vengrų revoliuciją

Prieš penkerius metus Vilniuje, netoli Aušros Vartų prie namo sienos pritvirtinta lenta tapo tarsi dviejų tautų – vengrų ir lietuvių – ištikimos draugystės simboliu. Čia kasmet spalio pabaigoje susirenka būrys žmonių. Šiemet spalio 24-ąją Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Pecze pasakė tokias mintis: „Prieš 55 metus dviejų engiamų centrinės Europos tautų – vengrų ir lietuvių – istorijos tėkmė susitiko  čia, priešais garsiuosius Aušros Vartus Vilniuje. Ankstyvą 1956 metų lapkritį drąsūs Vilniaus gyventojai išreiškė savo paramą Vengrijos revoliucijai, prasidėjusiai savaitę anksčiau Budapešte. 1956-aisiais Vengrijos revoliucija davė naują viltį Lietuvai, kurioje ginkluotas pasipriešinimas išsilaikė iki šeštojo dešimtmečio vidurio. Vis dėlto dėl triuškinančios priespaudos režimo karinės jėgos nė viena iš mūsų tautų tada negalėjo pasiekti savo tikslo – laisvės ir nepriklausomybės. Tie Vilniaus gyventojai, kurie atėjo prieš 55 metus, turėjo iškęsti valdžios represijas. Jie rizikavo savo darbais, teise mokytis, savo laisve ir netgi gyvybe. Jie tikėjosi, kad kažkada ateis laisvė į Lietuvą, bet negalėjo būti tuo tikri. Ir jie tikrai nežinojo, kaip ilgai tęsis okupacijos dešimtmečiai. Mes privalome niekada nepamiršti jų pasiaukojimo.“

Nuo Vengrijos ambasados buvo padėtas vainikas. Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė- Skokauskienė, dėdama baltų lelijų puokštę, pasidžiaugė, kad dabar abi tautos yra laisvos. Aktorius Tomas Vaisieta padeklamavo patriotinių lietuvių poetų eilių.

Minėjimas tęsėsi Naručio viešbučio salėje. Ekrane slenkant Vengrijos revoliucijos vaizdams, Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Pecze dar kartą priminė įvykius Vengrijoje, dėkojo lietuviams, demonstracijomis padėjusiems išsaugoti revoliucijos dvasią. Vengrai neliko skolingi. Jie gydė, slaugė, guodė mūsų žmones, sužalotus per 1991 metų sausio kruvinuosius įvykius Vilniuje. Sužeistaisiais ypatingai rūpinosi tuomet Vengrijoje gyvenęs Vytautas Grinius, dabartinis Lietuvių–vengrų draugijos pirmininkas.

Minėjime dalyvavo kai kurie Seimo nariai, ambasadoriai, Lietuvių–vengrų draugijos nariai.

Dr. Aldona Kačerauskienė

© 2011 „XXI amžius“