Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lukiškių aikštės sutvarkymas kainuotų tik 4 mln. litų

Regimantas Pilkauskas

Pagal 2011 m. spalio 13 d. agentūros ELTA pranešimą, Lukiškių aikštės postmodernus išgrindimas, imituojantis XIX amžiaus turgaus aikštę, kainuotų 40 mln. litų. Vyriausybės valandoje Seime apie tai pranešė Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Paskaičiuota, kad modernus Lukiškių aikštės sutvarkymas, kuris Europoje naudojamas jau 100 metų, kainuotų 10 kartų mažiau – tik 4 mln. litų.

Atidengtas skulptūrinis suoliukas A. Sacharovui atminti

Prie skulptūrinio suoliuko A. Sacharovui atminti kalba užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis

Lapkričio 3 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vilniuje, A. Sacharovo aikštėje, surengė iškilmingą skulptūros, skirtos žmogaus teisių gynėjo, akademiko Andrejaus Sacharovo (1921–1989) atminimui įamžinti, atidengimą. Skulptūros autorius – skulptorius Vladas Kančiauskas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka iškilmėse sakė, kad Andrejų Sacharovą drąsiai galima vadinti vienu ryškiausių ir intelektualiausių žmogaus teisių gynėjų žmonijos istorijoje. „Fizikas, atominės ir vandenilinės bombos kūrėjas, akademikas A. Sacharovas galėjo būti lojalus sovietiniam režimui ir mėgautis milžiniškomis privilegijomis, tačiau šis žmogus, supratęs branduolinio ginklo, o taip pat ir režimų žmonijai keliamą grėsmę, tapo sovietiniam režimui neparankiu žmogaus teisių gynėju ir disidentu,“ – kalbėjo A. Lydeka.

Prisiminė vengrų revoliuciją

Prieš penkerius metus Vilniuje, netoli Aušros Vartų prie namo sienos pritvirtinta lenta tapo tarsi dviejų tautų – vengrų ir lietuvių – ištikimos draugystės simboliu. Čia kasmet spalio pabaigoje susirenka būrys žmonių. Šiemet spalio 24-ąją Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Pecze pasakė tokias mintis: „Prieš 55 metus dviejų engiamų centrinės Europos tautų – vengrų ir lietuvių – istorijos tėkmė susitiko  čia, priešais garsiuosius Aušros Vartus Vilniuje. Ankstyvą 1956 metų lapkritį drąsūs Vilniaus gyventojai išreiškė savo paramą Vengrijos revoliucijai, prasidėjusiai savaitę anksčiau Budapešte. 1956-aisiais Vengrijos revoliucija davė naują viltį Lietuvai, kurioje ginkluotas pasipriešinimas išsilaikė iki šeštojo dešimtmečio vidurio. Vis dėlto dėl triuškinančios priespaudos režimo karinės jėgos nė viena iš mūsų tautų tada negalėjo pasiekti savo tikslo – laisvės ir nepriklausomybės. Tie Vilniaus gyventojai, kurie atėjo prieš 55 metus, turėjo iškęsti valdžios represijas. Jie rizikavo savo darbais, teise mokytis, savo laisve ir netgi gyvybe. Jie tikėjosi, kad kažkada ateis laisvė į Lietuvą, bet negalėjo būti tuo tikri. Ir jie tikrai nežinojo, kaip ilgai tęsis okupacijos dešimtmečiai. Mes privalome niekada nepamiršti jų pasiaukojimo.“