Kultūros zona

2011 metai

Gera naujiena iš Bijotų

Libertas KLIMKA

D. Poškos Baublys Broniaus Vertelkos nuotraukos

Bijotuose veikia pirmasis viešas kraštotyros muziejus Lietuvoje

Antrąjį spalio šeštadienį Bijotuose, Šilalės rajone, buvo pažymėta Dionizo Poškos 247-oji gimimo sukaktis. Kas nežino išdidaus žemaičių bajoro. Tai XIX amžiaus pradžios lituanistinio sąjūdžio aktyvus dalyvis, vienas žymiausių to meto kultūros veikėjų, poetas, istorinių senienų rinkėjas ir Raseinių teismo sekretorius, savo įvairialype veikla istorijos, kalbotyros, muziejininkystės srityse plačiai pagarsėjęs šviesuomenėje.

Sukaktis pažymėta labai įspūdingai, atidarant visuomenės lankymui atnaujintą muziejinį Baublių kompleksą, nepaprastai svarbų ir visos Lietuvos kultūrai.

1812 m. kovo mėnesį Dionizas Poška (1764–1830) savo Bardžių – Bijotų dvaro žemėje ant kalnelio, vadinamo Vyšniakalniu, nukirsdino tūkstantmetį ąžuolą, atpjovė jo drūtgalį ir, su baudžiauninkais jį parritinęs į dvarą, padirbdino altaną. Ąžuolas vadintas Baubliu, mat į jo dreves įsisukęs vėjas jaučiu užmaurodavęs. Altanoje buvo iškirsti du langeliai, durelės, o stogas apdengtas šiaudais. Pastatė ją šalia dvaro rūmo, ant Pelos upelio kranto. Kambarėlio plotas – bemaž 4 kvadratiniai metrai.

Čia D. Poška sudėjo įvairias senienas, surinktas prie Adakavo, Baisogalos, Nevėžio paupiuose. Tai šarvai, senoviniai namų rakandai, istoriniai dokumentai, mamuto iltis, keisti akmenys.   Palubėje lentynose įkurdino 200 istorinių knygų bibliotekėlę, prikabinėjo valdovų ir kitų garsių praeities žmonių portretų, o sienoje įrašė sarkastiškas lenkų poeto Jano Kochanovskio eilutes, kuriomis kreipiamasi į krašto bajorus:

Toli jūs nutolot nuo protėvių savo,
Sunaikinot Lenkiją jūs, nugalavot,
Iš skydo noragą jums kalvis išploja,
Ir ietis kaip iešmus virtuvėj naudojat.
O šalmus paskyrėt abrakui seikėti,
Arkliams pasišerti, viščiukams perėti.

Toliau pridūrė savo porą eilučių, labai tiksliai nusakančių   patriotinius Baublio muziejaus įrengimo motyvus:

Todėl atminimui šie seni ginklai
Čionai surinkti kaip senovės paminklai.

Viduryje Baublio užteko vietos pasistatyti stalelį ir patogų krėslą. D. Poška čia mąstė apie Lietuvos istoriją ir tautos mitologiją, rašė eiles, mokslinius straipsnius, žodyną, laiškus krašto šviesuoliams. Būtent čia gimė poema „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“. Tad Baublys D. Poškai kartu buvo ir darbo kabinetas.

Maždaug po dešimtmečio netoliese rašytojas pasistatydino ir antrą tokią altaną – Baublio brolį – saugoti surinktoms senienoms. Žinia apie nuošaliame Žemaitijos kampelyje atsiradusį originaliai   įkurdintą senienų rinkinį netruko pasklisti. Bardžių dvaras susilaukė svečių ir iš Vilniaus, ir iš Lenkijos. Ši vieta – pirmasis viešas kraštotyros muziejus Lietuvoje – tapo ryškiu kultūros židiniu, traukusiu ir mokslo žmones, ir šiaip smalsuolius.

Prieš mirtį D. Poška didelę dalį surinktų muziejinių vertybių paskyrė Kražių gimnazijai ir Vilniaus universitetui, o kai ką – Rusijos grafui kolekcininkui N. Rumiancevui. Eksponatų liko ir Baublyje. Dvaras atiteko giminėms, o vėliau – turtingiems žemvaldžiams Volmeriams.

D. Poškos kultūrinė veikla buvo prisiminta pačioje XIX amžiaus pabaigoje, kylant lietuvių tautinio atgimimo bangai. Dvaro šeimininkas sutvarkė Baublius, sudėliojo išlikusias istorines relikvijas. XX amžiaus pradžioje čia jau rengtos gegužinės, vaidino teatro mėgėjai, lankėsi ekskursijos. Žodžiu, šios vietos kultūrinė trauka atgijo.

Paslaptingoji dvasinė šviesa, sklidusi iš ąžuolų paunksmėje prigludusių Baublių, neišblėso net sovietmečiu. 1971 metais Kraštotyros draugijos rūpesčiu, visuomenės surinktomis lėšomis Baubliams buvo pagaminti apsauginiai stiklo gaubtai. Tačiau tinkamos priežiūros tuo metu visgi stigo...

Sunkiai sprendėsi pirmojo muziejaus likimas ir atgavus nepriklausomybę. Reikalai pajudėjo, kai Baubliai pateko Šilalės savivaldybės globon. Nuostabu, kad rajono vadovai ne tik nuoširdžiai rūpinasi kultūros sklaida, bet ir supranta kultūrą esant valstybingumo pamatu. Regioninis patriotizmas čia padarė stebuklą: per keletą metų parengti projektai, gautos lėšos ir atlikti darbai, prikėlę Baublių muziejinį kompleksą, tikėtina, ne tik Lietuvos šiandienai, bet ir tolimai ateičiai.  

Kaip ant didesniojo Baublio durų parašyta:

...Jei tik paveldėtojai bus dėmesingi,
Ne gvėros, keistuoliai kokie neprotingi,
Ir jeigu   po stogu nemirksim per liūtį,
Tai keletą amžių galėsim prabūti.

Pasidžiaugti tikrai yra kuo: Baublio gaubtai pakeisti į modernesnius, atlikta medienos sanacija, restauruoti mokyklos ir vandens malūno pastatai, sutvarkytas parkas, nužvyruoti takeliai, išvalyti tvenkiniai. Baublius pagydė Prano Gudyno restauravimo centro specialistai, statybinius darbus kruopščiai atliko UAB „Kvėdarsta“ žmonės. Mokyklos pastate įsikurs kaimo biblioteka, taip pat ir V. Statkevičiaus muziejaus filialas, pasakojantis apie D. Pošką ir kitus Žemaitijos šviesuolius.

Netrukus įvyks gražios knygos „Bitelė Baublyje“ pristatymas. Tai D. Poškos kūrybos ir straipsnių apie jį antologija, parengta profesoriaus Stasio Skrodenio. Malūne planuojama ne tik etnografinė ekspozicija, bet ir tradicinių amatų dirbtuvėlės. Tvarkant aplinką, buvo surasti nugriauto dvaro rūmo, kuriame gyveno D. Poška, pamatai. Nelabai įspūdingo dydžio to namo būta. Poetas rūpinosi daugiau dvasinėmis vertybėmis.

Muziejaus kompleksui ir senajai mokyklai renovuoti išleista per 6 mln. litų. Didžiąją pinigų dalį – 5,36 mln. litų – skyrė Europos Sąjungos fondai, virš 600 tūkst. litų pridėjo Šilalės rajono savivaldybė, 208 tūkst. litų – Lietuvos Vyriausybė. Atrodytų, nemaži pinigai, tačiau juk Baubliai, kaip gamtos ir istorijos paminklas, neturi analogo pasaulyje. O rajono meras Jonas Gudauskas ir Bijotų seniūnas Steponas Jasaitis jau planuoja turizmo plėtrą, čia vyksiančius kultūros ir mokslo renginius, paslaugų lankytojams infrastruktūrą. Kad taip kiekvienas rajonas, kiekviena seniūnija turėtų tokius dėmesingus kultūrai vadovus...

Pažymint D. Poškos 1812 metais įsteigtą pirmąjį Lietuvoje viešą muziejų, ateinantys metai bus paskelbti muziejų metais. Tai tam, kad galėtume didesnį dėmesį skirti mūsų visuomenės istorinei atminčiai. O iš Bijotų tesklinda žemaitiška dvasia, kurioje daug gimtinės meilės, dvasinės stiprybės, pagarbos tradiciniams papročiams ir krašto istorijai.

Pasakojimas skambėjo per Lietuvos radiją   

© 2011 „XXI amžius“