Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Vatikano institucija siūlo kurti globalinį valdymą

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Piteris Turksonas pristato naująjį dokumentą

Krizės priežastys – klaidos ir etikos stoka

Iš visų pastaruoju metu paskelbtų Vatikano dokumentų galbūt plačiausių komentarų susilaukė Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos paskelbta išsami nota, raginanti palaipsniui kurti vieningą viso pasaulio valdymą („pasaulinį viešąjį autoritetą“), kuris turėtų ypač reguliuoti ekonominį vystymąsi ir finansų rinką, vadovaujantis visuotiniu bendrojo gėrio principu. Spalio 24-ąją paskelbtas minėtos Šventojo Sosto dikasterijos dokumentas, pavadintas „Į tarptautinės finansinės ir ekonominės sistemos reformavimą globalinio viešojo autoriteto kontekste“, daugiau buvo skirtas po dešimties dienų Kanuose (Prancūzija) vykusiam vadinamosios G-20 valstybių grupės vadovų susitikimui, kuriame taip pat nagrinėti panašūs klausimai. Be abejonės, jo pasirodymui įtakos darė įvairiapusiai visuomeninio gyvenimo krizės procesai bei naujieji socialiniai sąjūdžiai („Occupy Wall Street“ ir pan.), įgyjantys aiškų globalinį protestų pobūdį prieš turtinę nelygybę ir nevaržomas bankų spekuliacijas.

Nerami Lenkijos nepriklausomybės diena

Įvairiose Varšuvos vietose lapkričio 11-ąją vyko kautynės, susirėmimai tęsėsi iki pat vėlaus vakaroNuotrauka iš „Rzeczpospolita“

Penktadienį Lenkija minėjo nacionalinės Nepriklausomybės dieną, kai 1918 metų lapkričio 11-ąją Lenkijos visuomenės atstovai paskelbė nepriklausomybę. Švenčiant 93-čiąsias nepriklausomybės paskelbimo metines Varšuvos gyventojai iš ryto džiugiai ėjo į oficialų paradą. Šventėje Varšuvoje lankėsi prezidento Bronislovo Komorowskio pakviesta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasveikino Lenkijos piliečius nepriklausomybės paskelbimo proga.

Už jūsų ir mūsų laisvę!

Minint 55-tąsias Vengrijos revoliucijos metines

Prof. Ona Voverienė

Bendras vaizdas padėjus vainiką bei gėles prie Atminimo lentos šalia Aušros Vartų

Spalio 24 d. Vilniuje ir spalio 26 d. Kaune iškilmingai paminėtos Vengrijos revoliucijos 55-siosios metinės bei jos atgarsiai Lietuvoje.

Prie Aušros Vartų esančios atminimo lentos, įamžinusios lietuvių tautos solidarizavimąsi su Vengrijos sukilėliais 1956 metais, susirinko gausus to meto įvykių Lietuvoje dalyvių būrys bei Lietuvių–vengrų bičiulių kultūros draugijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos moterų lygos ir Lietuvai pagražinti draugijos aktyvistų.

Dvigubi standartai politikoje

Gintaras Visockas

Kuo įsimintina praėjusi savaitė? Įsiminė paskutinieji žymios Rusijos politikos apžvalgininkės Julijos Latyninos komentarai, transliuojami per RTVi televiziją laidoje „Kod dostupa“. Žurnalistė, rašytoja J. Latynina savo dėmesį  sukoncentravo, be kita ko, ir į Londono teisme besibylinėjančius du Rusijos turtuolius – Borisą Berezovskį ir Romaną Abramovičių.

Iš pirmo žvilgsnio šis konfliktas mums, lietuviams, turėtų mažiausiai rūpėti. Tik pamanyk: susipyko du oligarchai, nepasidalina įmonių akcijų, ginčijasi, kuris kuriam daugiau skolingas. Skaitytojas gali pagrįstai teirautis, kurgi čia lietuviškasis interesas? Taip, lietuviškųjų aktualijų šioje dvikovoje tarsi ir nėra. Tačiau įžvalgioji J. Latynina apie rusiškąjį atlapų draskymą Didžiosios Britanijos teismuose pateikia savąją versiją, kaipgi sutvarkyta tikroji šiandieninės Rusijos politika.

Islamofobijos užkratas

Kastytis Stalioraitis

Visa lietuvių santykių su musulmonais istorija, nepaisant Lietuvos dalyvavimo kare su Iraku ir Afganistanu, kuriame jos vaidmens pasaulio musulmonai nesureikšmina, sukūrė geras prielaidas Lietuvos ir musulmoniškų šalių santykiams plėtoti, bet kažkam labai rūpi tas prielaidas sugriauti.

Trumpa išvyka į praeitį

Kiekviena Europos Sąjungos krikščionių valstybė turi savąją istorinę ir nūdienę santykių su musulmonais patirtį. Vienokia ji Prancūzijoje, Ispanijoje, kitokia Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Surasti Europos Sąjungos krikščionių ar krikščioniškos tradicijos gyventojų  elgsenos su musulmonais Europos Sąjungoje panašumus šiandien būtų labai sunkus uždavinys visų pirma dėl istorinio patyrimo.