|
Islamofobijos užkratas
Kastytis Stalioraitis
Visa lietuvių santykių su musulmonais istorija, nepaisant Lietuvos dalyvavimo kare su Iraku ir Afganistanu, kuriame jos vaidmens pasaulio musulmonai nesureikšmina, sukūrė geras prielaidas Lietuvos ir musulmoniškų šalių santykiams plėtoti, bet kažkam labai rūpi tas prielaidas sugriauti.
Trumpa išvyka į praeitį
Kiekviena Europos Sąjungos krikščionių valstybė turi savąją istorinę ir nūdienę santykių su musulmonais patirtį. Vienokia ji Prancūzijoje, Ispanijoje, kitokia Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Surasti Europos Sąjungos krikščionių ar krikščioniškos tradicijos gyventojų elgsenos su musulmonais Europos Sąjungoje panašumus šiandien būtų labai sunkus uždavinys visų pirma dėl istorinio patyrimo.
Istorinės aplinkybės lėmė tai, kad Vilnius nuo seniausių iki dabartinių laikų susikūrė Islamo išpažinėjams nepriešiškos lietuvių tautos sostinės, o kartu ir Lietuvos, įvaizdį. Nėra taip svarbu, kad pagonis Algirdas sumušė musulmonus totorius prie Mėlynųjų Vandenų 1362 metais, o krikščionis Vytautas patyrė triuškinantį pralaimėjimą prieš juos prie Vorkslos 1399 metais Retsykiais pasitaikanti Vilniaus konfrontacija su musulmonais nepaliko didesnio kartėlio musulmonams ir po to, kai 1621 metais į Europą bandžiusiam prasiveržti turkų sultonui teko pasitraukti nuo Chotino pilies, kurios gynybai vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Chodkevičius, prieigų atgal į tėvynę. Musulmonai šiandien dėl tų senų įvykių negriežia dantų prieš Lietuvą. Tokie buvo laikai, ir tiek. Kadangi Vytauto pakviesti totoriai atvyko į etninę Lietuvą laisva valia, praėjus daug šimtmečių Islamas tapo viena iš tradicinių Lietuvos religijų.
Svarbesnė yra naujesnių laikų istorija, susijusi su lietuvių krikščionių ir musulmoniškų tautų buvimu Rusijos carų pavaldume, ir vėlesnė, siekianti naujausius laikus. Musulmonų pasipriešinimas Rusijos carų invazijai į Šiaurės Kaukazą ir labai panašiu laiku slopinti krikščionių sukilimai prieš okupantą buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje uždėjo istorinį bendros, tegul ir nekoordinuotos, kovos už laisvę antspaudą.
Sovietų laikais Kremliaus rusakalbiai (jų užguita rusų tauta čia niekuo dėta) įvykdė masines krikščioniškų ir musulmoniškų tautų genocido akcijas žudynes, trėmimus. Vyko gyvybinės erdvės valymas rusakalbiams tautų teritorinis maišymas ir asimiliacija, savasties ir tapatybės atėmimas. Jiems pavyko gerokai apvalyti sovietinę imperiją nuo autochtonų vadinamajame Sovietų Rusijos pilietiniame kare, tikslinėse nacionalistų, ypač buržuazinių, žudynėse, trėmimuose ir bado mirties akcijose pagal tautinį požymį.
Po 1990 metų mostelėjus burtininko lazdele Kremliaus rusakalbiai komunistai tapo stambiais rusakalbiais kapitalistais. Šiandien jie, Rusijos naftos ir dujų telkinių savininkai, visoje Europos Sąjungoje perka nuosavybę, sporto klubus, politikus ir net ištisas politines partijas. Tiesa, jų apetitą gadina Kinijos, kuri turi savąją pasaulio ateities viziją, faktorius.
Visi tie įvykiai sukėlė sovietijoje persekiojamų musulmonų ir krikščionių, o tarp jų buvo nemažai iš Lietuvos, abipuses simpatijas. Lietuvai paskelbus valstybės atstatymą 1990 metais Lietuvos Respublikoje atsirado pakankamai daug lietuvių, kurie įvairiais būdais rėmė musulmoniškų Šiaurės Kaukazo tautų, ypač Čečėnijos, išsivaduojamąjį judėjimą. Anuo metu Seimas yra priėmęs ne vieną rezoliuciją, reikalaujančią iš Kremliaus nutraukti karo veiksmus Čečėnijoje, gerbti joje žmogaus teises. Tebeturime Džoharo Dudajevo skverą Vilniuje ir aikštę Kaune.
Kažkam labai rūpi
Tačiau Lietuvoje ne be Kremliaus islamofobų įtakos kažkam labai rūpi sukurti islamofobiškos Lietuvos įvaizdį. Kremliaus islamofobai tokiu jų įvardinimu, aišku, pasipiktins. Taigi remiame Palestiną, Libiją ir net Iraną, sakys jie. Tegul nestebina skaitytojo nuomonė, kad Kremliaus islamofobų tariama parama Palestinai, Iranui ir kitoms musulmoniškoms šalims tėra gerai režisuojami spektakliai (jokios sąmokslo teorijos čia nėra, viskas, kaip ant delno). Jų tikslas informacijos, kurią vėliau prieš šias musulmoniškas šalis panaudoja akivaizdūs jų priešai, rinkimas, na, ir, žinoma, pasipinigavimas, naftos telkinių įsisavinimas musulmoniškose valstybėse. Taip, pavyzdžiui, atsitiko su geriausiu Kremliaus draugu Iraku. Kremlius, esą, labai priešinosi, kad Vakarai nepradėtų karo prieš Iraką. Daug kas yra matęs youtube demonstruotą lyg ir girto islamofilo Vladimiro Volfovičiaus Žirinovskio, tikro Sadamo Huseino draugo, kliedesį iš Bagdado, kad Irako armija nenugalima ir kad jankiai, jei tik išdrįs užpulti Iraką, gaus per snukį ir bus sutriuškinti. Taip, tai tas pats Žirinovskis, kuris šaukė, kad musulmonišką Čečėniją reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus, o į Lietuvą, pastačius galingus ventiliatorius, pūsti radioaktyvius vėjus. Šiandien rusakalbiai žirinovskininkai sėkmingai siurbia okupuoto Irako gyventojams priklausančius naftos telkinius.
Islamofobija Lietuvos valdžioje
Pavyzdžių, susijusių su islamofobijos pasireiškimu Lietuvoje, toli ieškoti nereikia. Daug jų yra užfiksuota buitiniu lygmeniu pabėgėlių stovykloje Pabradėje, bet svarbiausi valdžių lygmenyje. Paminėsiu kelis iš jų.
Kavkazcenter byla. Tai dar brazauskines šaknis turinti
byla, su kuria pradėta persekioti žodžio laisvė Lietuvoje, kai pastaroji
(laisvė) pradėjo nepatikti Kremliaus rusakalbiams islamofobams,
įsivėlusiems į karą Šiaurės Kaukaze. Lietuvos Konstituciniam teismui
pasitarus su islamofobiškomis dvasiomis ir nutarus, kad Lietuvos
policija Maskvos prašymu, tarpininkaujant Valstybės saugumo departamentui
(VSD), internetinę žiniasklaidos priemonę gali uždaryti ir be teismo,
tai ir buvo padaryta islamiškos pakraipos tinklalapio Kavkazcenter
materialioji aprūpinimo grandis Lietuvoje buvo likviduota. Šios
istorijos islamofobiškas tęsinys įvyko valdant prezidentei Daliai
Grybauskaitei, kai Maskvos islamofobų reikalavimu buvo patikrinta
Lietuvos Respublikos piliečio kompiuterinė konfidenciali informacija
apie musulmonus.
CŽV kalėjimų istorija. Kilo įtarimai, kad JAV CŽV,
negalėdama pagal savo šalies įstatymus naudoti prieš įtariamus
nusikaltimais žmones, daugiausiai musulmonus, kankinimų, siekdama
išgauti prisipažinimus, slapta atvežė juos į Lietuvos teritoriją
ir joje tuos kankinimius panaudojo. Buvo tai ar ne, dabar jau spręs
Europos Žmogaus teisių teismas. Bet išryškėjo Lietuvos teisingumo
institucijų nenoras bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių
gynimo organizacijomis, kai kalbama apie musulmonų persekiojimą.
Atsisakymas priimti Gvantanamo kalinius. JAV prezidentui
Barackui Obamai nutarus, kad musulmonų kalinių Gvantanamo bazėje-kalėjime
laikymas, nepavykus apkaltinti jų terorizmu, turi būti nutrauktas,
Lietuvai buvo pasiūlyta priimti kelis, ar nors vieną kalinį musulmoną
gyvenimui Lietuvoje. Bent vienam žmogui be kaltės nereikėtų sėdėti
kalėjime. Atsisakyta. Kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimų
CŽV kalėjimų, tol aš tikrai nesutiksiu su tokio kalinio atsiradimu,
nes tai būtų padidinta ir papildoma rizika Lietuvai tarptautineje
erdvėje, po apsilankymo VSD žiniasklaidai kalbėjo D. Grybauskaitė,
bet daugiau savo piliečiams nieko neaiškino. Matyt, Valstybės paslaptis.
Tegul sėdi žmogus kalėjime be kaltės ir toliau. Jis gi musulmonas,
galbūt Lietuvoje kankintas.
Gatajevų byla. Byla ypatinga tuo, kad grynai buitinius
musulmonų čečėnų tarpusavio santykius stebėjo ne policija, bet VSD.
Suprask, musulmonai potencialūs kenkėjai Lietuvos nacionaliniam
saugumui.
Palestinos traktavimas. Akivaizdu (pagal Konstituciją),
kad tik prezidentei Daliai Grybauskaitei nurodžius, ar jai pritarus,
Lietuva balsavo prieš Palestinos priėmimą tikrąja UNESCO nare. Tad
Prezidentė pristatė Lietuvą visai pasaulio bendrijai Jungtinėse
Tautose kaip islamofobišką šalį ne tik musulmoniškoms šalims, bet
ir sąjungininkėms Europoje. Tuo metu nepriklausomi Lietuvos, ir
ne tik Lietuvos, politiniai apžvalgininkai didžiai suabejojo tokio
Lietuvos žingsnio padorumu.
Viršūnė Lietuvos Respublikos pilietės musulmonės Eglės
Kusaitės byla, kurioje valdžia, norėdama to ar nenorėdama, vienareikšmiškai
susitapatino su Kremliaus rusakalbių islamofobų pozicija. Apie tai
tiek daug rašyta Lietuvos žiniasklaidoje, kad neverta kartotis.
Ačiū Dievui, kad šioje byloje atsirado iškilių krikščionių, buvusių
SSRS politinių kalinių, kurie išdrįso pasisakyti prieš islamofobiją
Lietuvos valdžioje.
Geri santykiai su musulmonais Lietuvos turtas
Lietuvių santykių su musulmonais istorija, nepaisant Lietuvos dalyvavimo kare su Iraku ir Afganistanu, kuriame jos vaidmens pasaulio musulmonai nesureikšmina, sukūrė geras prielaidas Lietuvos ir musulmoniškų šalių santykiams plėtoti. Tai neįkainojamas lietuvių tautos turtas, kurį sukūrė žmonės ir aplinkybės per šimtmečius, ir jo prarasti nevalia. Tie, kurie apie mus kalba, kad nesame rasistai ir ksenofobai, turi mintyse ir islamiškąjį faktorių.
© 2011 XXI amžius
|