Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Muziejuje – tautodailininkių darbai

Gintarė Martinaitienė

Iš kairės: Elena Ruzgienė, Birutė Jakštienė, Eglė Dragūnaitytė, Rimutė Amonienė ir Aida Plaušinaitienė džiaugėsi galimybe pristatyti savo darbus, susitikti, pabendrauti Dariaus Pavalkio nuotrauka

Spalio 14-ąją Zanavykų krašto muziejaus sienas papuošė penkių Šakių rajono tautodailininkių darbai. Nors parodos lankytojų gretos buvo itin negausios, nei tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkui Vidui Cikanai, nei pačioms darbų autorėms tai netrukdė. Svarbiausia – susitiki, pabendrauti, pasidžiaugti naujais nutapytais ar dar tik mintyse gyvenančiais vaizdiniais.

Prieš kurį laiką muziejuje buvo surengta kalvių, vėliau tekstilininkių, o dabar, tęsiant parodų ciklą, tapybos darbus pristatė tautodailininkės Elena Ruzgienė, Birutė Jakštienė, Rimutė Amonienė, Eglė Dragūnaitytė ir Aida Plaušinaitienė.

Kai kurie tautodailininkių darbai nauji, kai kurios moterys pristatė ir seniau matytus paveikslus. Daugelio tematika panaši – gamta ir su ja susijusios detalės. Vienur skleidžiasi gėlių žiedai, kitur vaizduojami trobesiai, kaimiškas gyvenimas, dar kitur išnyra laukai, juose tupinčios kurapkos, besisukantis malūnas ar tiesiog urbanistiniai, architektūriniai vaizdiniai. Taip moteriška, bet kartu ir stipru, užtikrinta, nes šių moterų darbai tikrai kalba už save. Ne vienas parodos lankytojas pabrėžė, kad, vos žvilgtelėjus į darbą, iš braižo aišku, kas jo autorius. „Atrodo, jūs viską darote taip lengvai, paprastai, bet pasiekimai labai plečiasi“, – džiaugėsi „Dailiaus“ pirmininkas.

Pačios tautodailininkės teigė, kad geriau ne kalbėti, o tapyti. E. Dragūnaitytė aiškino, kad ne jos teptuką, bet jis jas pasirinko. R. Amonienė juokaudama pasakojo, kad, kai nėra konkrečių minčių, ji tiesiog tapo gėles, kai minčių atsiranda, gimsta, jos teigimu, „keisti“ paveikslai. A. Plaušinaitienė teigė, kad tapo beveik kiekvieną dieną ir dėl to jaučiasi labai laiminga. Tiesiog Elyte vadinama E. Ruzgienė kalbėjo, kad apsidairo aplink ir tai, ką mato, perteikia drobėje. B. Jakštienė išsidavė, kad jos emocijas galima atspėti iš spalvų, šviesesnių ar tamsesnių, niūresnių ar linksmesnių detalių.

Dar kartą buvo galima įsitikinti, jog „Dailiaus“ moterims kartu su V. Cikana priešakyje svarbu ne tik pasidžiaugti darbais bei aptarti ateities planus, bet ir tiesiog susibėgti, pabendrauti, apsikabinti. Toks žodžiais nenusakomas, nuoširdus ir paprastas artumas sieja juos visus. Kaip teigė V. Cikana, draugijos narių vis mažėja, nors prie jos prisijungia ir kauniečiai, tačiau svarbiausia, kad esantys ir nauji į tautodailininkų bendriją įsiliejantys nariai, nepaisant šių dienų spartaus gyvenimo tempo, randa laiko sustoti, atsiduoti tapybai ir savo kūrybinėmis mintimis pasidalinti su kitais.

Šakiai

© 2011 „XXI amžius“