Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

„Lietuvos karžygio“ apdovanojimai

Lietuvos kariuomenės dienos proga – įvertinimai už meilę artimajam, tarnystę visuomenei ir pasiaukojimą

Gen. ltn. Arvydas Pocius įteikia Karžygio statulėlę „Už atleidimą ir meilę“ kario motinai Nijolei Buzienei

Kario motina Nijolė Buzienė su Karžygio statulėle „Už atleidimą ir meilę“

KAM Personalo departamento direktorius, jūrų kapitonas Renius Pleškys teikia apdovanojimus „Už pavyzdingą poelgį gelbstint gyvybę“ eil. Sigitui Pranskūnui ir eil. Miroslav Satkevič

Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadas pulkininkas Ovidijus Eitminavičius „Už meilę istorijai ir karo menui“ apdovanojo Viduramžių riterių brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ vadovą Karolį Jankauską

Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas „Už pasiaukojimą remiant ir stiprinant Lietuvos kariuomenę“ apdovanojo mjr. Albertą Daugirdą

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas pulkininkas Vilmantas Tamošaitis teikia apdovanojimus „Už nesavanaudiškumą ir drąsą autoįvykio metu“ kariams: srž. Modestui Labanauskui, vyr. ltn. Vilmantui Juknaičiui, eil. Almantui Petrui Ridikui ir eil. Audriui Zavišui

Kariuomenės dienos proga, lapkričio 23-ąją, jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvos kariuomenė surengė apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremoniją. Šio apdovanojimo tikslas – įvertinti karių ir su kariuomene susijusių civilių kilnius poelgius, tarnystę visuomenei, pasiaukojimą.

Šiemet Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus vadovaujama iš kariuomenės ir visuomenės atstovų sudaryta apdovanojimų komisija balsuodama įvertino vienuolika teikimų apdovanojimams. Daugiausia komisijos balsų ir Lietuvos karžygio vardą pelnė žuvusio kario motina Nijolė Buzienė. „Už atleidimą ir meilę“ liudijančią istoriją N. Buzienei pagrindinį apdovanojimą – skulptoriaus Romo Kvinto sukurtą Lietuvos karžygio statulėlę – įteikė kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė laureatei N. Buzienei įteikė specialų draugijos prizą.

Prieš dešimt metų viename iš Lietuvos kariuomenės dalinių įvyko labai skaudi nelaimė. Neatsargus privalomosios pradinės karo tarnybos kario ginklo nuleistuko spustelėjimas – ir jo draugas sukniubo negyvas. Dalinio vadas ir kapelionas N. Buzienei pranešė liūdną žinią – tarnybos metu žuvo jos sūnus Donatas. Mama, netekusi savo sūnaus, surado jėgų motiniškai užjausti kitos moters vaiką. Sužinojusi, kad nelaimė įvyko dėl žmogaus, kurį sūnus laikė savo geru tarnybos draugu, kaltės, moteris priėmė tą jaunuolį į savo širdį kaip savo sūnų. Apverkdama ir savo skausmą, ir gailėdama sugniuždyto jauno žmogaus, apkabino jį ir pasakė: „Nesikankink, aš tavęs nekaltinu. Donato jau nėra, o tu turi gyventi“. Donato mamos valios pasiryžimas atleisti dovanojo galimybę kaltinamajam neatimti laisvės. Buzių šeima rūpinosi tuo jaunu žmogumi, domėjosi jo gyvenimu, džiaugėsi jo santuoka, o vėliau ir gimusia pirmagime dukra. N. Buzienei teko didelis gyvenimo išbandymas, bet ji nepalūžo. Jos motiniška širdis išpildė aukščiausią žmoniškumo reikalavimą – atleisti ir mylėti.

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vykusiame iškilmingame renginyje taip pat buvo apdovanotos dar keturios kilnios istorijos ir jų herojai.

„Už pavyzdingą poelgį gelbstint gyvybę“ apdovanoti kariai – eilinis Sigitas Pranskūnas ir eilinis Miroslav Satkevič.

Šią vasarą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke vyko vaikų stovykla „Kariškai ir draugiškai“. Įprastu laiku vaikų grupė ir stovyklos instruktoriai ėjo į valgyklą, kurios fojė pastebėjo ant žemės gulinčią sąmonę praradusią merginą. Su vaikais ėję Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos kariai eil. S. Pranskūnas ir eil. M. Satkevič nesutriko ir nedelsdami ėmė teikti pirmąją medicinos pagalbą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai išgelbėjo merginai gyvybę. Ryžtingi karių veiksmai lėmė, kad atvykus greitosios medicinos pagalbos personalui, mergina jau buvo atgavusi sąmonę, savarankiškai kvėpavo ir orientavosi aplinkoje.

Apdovanojimą „Už nesavanaudiškumą ir drąsą autoįvykio metu“ pelnė keturi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Štabo kuopos Žvalgybos būrio kariai: seržantas Modestas Labanauskas, vyresnysis eilinis Vilmantas Juknaitis, eilinis Almantas Petras Ridikas ir eilinis Audrius Zavišas.

2011 m. birželio 23 d. kelyje Kaunas–Jonava, Karmėlavoje, eismo įvykio metu, eidamas per pėsčiųjų perėją, buvo sužalotas 17 metų jaunuolis. Tuo keliu važiavę minėti keturi kariai, pastebėję nelaimę, nedelsdami ėmėsi veiksmų sužaloto jaunuolio gyvybei gelbėti. Jie įvertino nukentėjusiojo būklę ir suteikė pirmąją medicinos pagalbą, taip pat nuramino besibūriuojančius žmones ir perdavė nukentėjusį jaunuolį medikams, kurie atvyko po 15 minučių.

„Už meilę istorijai ir karo menui“ įvertintas karo istorijos entuziastas ir viduramžių riterių kovų klubo vadovas Karolis Jankauskas.

Lietuvos valstybės ir jos kariuomenės istorija yra labai svarbi šalies piliečiams, o K. Jankauskas yra žmogus, kuris šiandien padeda pažinti gyvąją viduramžių istoriją. Jis ne tik vadovauja Viduramžių riterių brolijai „Viduramžių pasiuntiniai“ – K. Jankausko dėka Lietuvos kariuomenė buvo garbingai atstovaujama inscenizuotose Žalgirio mūšio kovose Lenkijoje, – Karolis sutelkia aplink save kitus entuziastus, riterius iš įvairių visuomeninių klubų, amatininkus, o pastaraisiais metais prie jo jungiasi ir Lietuvos kariai, dėvintys atkurtą XIV a. kario aprangą ir ekipuotę, prie kurios atkūrimo jis taip pat labai prisidėjo. Karolis padeda organizuoti tarptautinius riterių turnyrus, kurie demonstruoja Lietuvos karybos istoriją, riterių kultūrą ir aukšto lygio ginkluotę, jos gamybos technologijas.

„Už pasiaukojimą remiant ir stiprinant Lietuvos kariuomenę“ apdovanojimas įteiktas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų bataliono Lyderio ugdymo skyriaus viršininkui majorui Albertui Daugirdui.

Mjr. A. Daugirdas šį pavasarį inicijavo bendražygių – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus narių – treniruočių ginklų dovanojimo akciją Lietuvos karo akademijos kariūnams. Akcijos metu už sąjungos pinigus buvo nupirkti ir kariūnams padovanoti keturi (imitaciniai) G-36C ginklai su reikalingais priedais. Bendra labdaros suma viršijo 2,5 tūkst. litų. Šia akcija buvo siekiama kariūnų karinio rengimo pratybose sukurti realiai kovai artimas mokymosi sąlygas. Kitas mjr. A. Daugirdo, Aukščiausiosios Tarybos gynėjo, nuopelnas – surinkta medžiaga, parašyta ir išleista knyga „Vilniaus pedagoginio universiteto studentų savanorių kuopa 1991–1996 m.“ Joje pasakojama apie jo paties ir draugų, buvusių studentų savanorių, veiklą 1991 m. sausio–rugpjūčio mėn. saugant Atkuriamąjį Seimą, vėliau ir kitus svarbius valstybės objektus.

Be „Lietuvos karžygio“ apdovanojimų, renginio metu taip pat buvo teikiamas specialusis krašto apsaugos sistemos lygmens apdovanojimas – Generolo Jono Žemaičio medalis, skirtas jaunesniesiems karininkams, pasižymėjusiems nepriekaištinga, uolia ir sąžininga tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Šiuo apdovanojimu šiemet buvo įvertintas kapitonas leitenantas Audrius Venskūnas. Jam medalį įteikė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Lietuvos kariuomenės vado vadovaujamą „Lietuvos karžygio“ apdovanojimo komisiją šiemet sudarė nariai: Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas; skulptorius, Lietuvos karžygio statulėlės autorius Romas Kvintas; daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas Virgilijus Alekna; Lietuvos kariuomenės vyriausiasis puskarininkis Arūnas Birbalas; istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra; žurnalistas, visuomeninio judėjimo „Piliečių santalka“ Tarybos narys Romas Sakadolskis.

Luko Kalvaičio nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“