Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Paminėtos Ukrainos Badmirio aukos

Prie paminklo – tėvai Pavlo Jachimecas OSBM ir Irenėjus Valiavka OSBM

Penktadienį, lapkričio 25-ąją, Vilniuje, prie šalia Genocido muziejaus esančio paminklo totalitarizmo aukoms atminti buvo paminėtos Ukrainoje sovietinės valdžios 1932–1933 metais vykdyto genocido – dirbtinai sukelto bado – aukos. Tai – jau šeštasis šioje vietoje vykęs paminėjimas. Atimant valstiečių nuosavybę, ypač maisto produkciją, sukelto Badmirio (holodomoro) metu nuo išsekimo, bado ir sukeltų infekcinių ligų mirė 4–7 mln. žmonių. Paminklas buvo apjuostas keliomis eilėmis degančių žvakučių. Muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis pirmiausia pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorę Teresę Birutę Burauskaitę, kuri jautriai prisiminė ukrainiečių patirtas aukas Badmirio metais, kartu prie paminklo padėjo žvakutę aukų atminimui. Ukrainos ambasados patarėjas Sergejus Popikas dėkojo už galimybę pagerbti tragiško laikotarpio aukas Ukrainoje, prisiminė nuo bado ir ligų mirusiųjų patirtas kančias. Į susirinkusius kreipėsi Vilniaus ukrainiečių bendruomenės pirmininkė Natalija Šertvytienė, o aktyvus ukrainiečių bendruomenės narys poetas Vasil Kapkan perskaitė savo eilėraštį Badmirio aukoms atminti. Badmirio aukos, visų mirusiųjų vaikai, kurių buvo milijonai, troško gyventi ir, anot poeto, „Jie norėjo bėgti prieš vėją,/ Pažinti skausmą ir laimę,/ Pasiilgti šilumos ir grožio/ Ir būti tiesiog mylimi./ Jie norėjo prikelti Tėvynę/ Ir duoti jai savo vardus./ Jie norėjo gyventi tarp mūsų./ Jie taip viso šito norėjo –/ Vaikai aukų, negimę dėl Badmario kančios“. Badmirio aukos buvo pagerbtos tylos minute, o Ukrainos ambasados atstovai padėjo vainikus prie paminklo. Po to visi minėjimo dalyviai padėjo rankose laikytas žvakutes prie paminklo. Pabaigoje graikų apeigų katalikų Šv. Trejybės bažnyčios Vilniuje klebonas  t. Pavlo Jachimecas OSBM ir t. Irenėjus Valiavka OSBM giedojo Rytų (graikų apeigų) katalikų gedulingas maldas už Badmirio aukas. Jiems pritarė ukrainiečių bendruomenės nariai. Taip pat kelios maldos buvo kalbamos ir lietuviškai.

„Lietuvos karžygio“ apdovanojimai

Lietuvos kariuomenės dienos proga – įvertinimai už meilę artimajam, tarnystę visuomenei ir pasiaukojimą

Gen. ltn. Arvydas Pocius įteikia Karžygio statulėlę „Už atleidimą ir meilę“ kario motinai Nijolei Buzienei

Kariuomenės dienos proga, lapkričio 23-ąją, jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvos kariuomenė surengė apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremoniją. Šio apdovanojimo tikslas – įvertinti karių ir su kariuomene susijusių civilių kilnius poelgius, tarnystę visuomenei, pasiaukojimą.

Šiemet Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus vadovaujama iš kariuomenės ir visuomenės atstovų sudaryta apdovanojimų komisija balsuodama įvertino vienuolika teikimų apdovanojimams. Daugiausia komisijos balsų ir Lietuvos karžygio vardą pelnė žuvusio kario motina Nijolė Buzienė. „Už atleidimą ir meilę“ liudijančią istoriją N. Buzienei pagrindinį apdovanojimą – skulptoriaus Romo Kvinto sukurtą Lietuvos karžygio statulėlę – įteikė kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė Namida Pocienė laureatei N. Buzienei įteikė specialų draugijos prizą.

Įžvelgiama dviguba valstybės diskreditacija

Seimo narys Gintaras Songaila

Regis, politinės, ekonominės, kultūrinės informacijos nūnai tiek daug, kad tik spėk skaityti, klausytis, žiūrėti. Dažnai informacijos pasirodo tiek daug, kad nebepajėgiame visko suvokti, įsiminti. Kartais net apima neviltis: kiek beskaitytume laikraščius, kiek besiklausytume informacinių televizijos laidų, kiek bepraleistume laiko spaudos konferencijose, vis tiek ką nors, žiūrėk, imsime ir pražiopsosime. Taigi, kaip atsirinkti tik tai, kas svarbiausia?

Įtariamasis V. Antonovas „Snoro“ byloje

Kastytis Stalioraitis

Apie 1985 metus Kremliuje SSRS ekonominio kracho akivaizdoje buvo nuspręsta, kad nomenklatūriniai komunistai, nusipelnę kagėbistai ir jų vaikai turi tapti kapitalistais ir toliau valdyti „liaudies mases“. Kremliaus bonzoms ir jų satrapams Lietuvoje nusibodo vien skaityti KGB ataskaitas apie pūvantį Vakarų kapitalizmą bei apie pinigų galios teikiamus malonumus, kai jų nereikia slėpti. Jie jėga pasisavino tai, kas dar turėjo vertę pasaulio rinkose – naftos ir dujų telkinius, metalus ir kita, o už gautus pinigus pradėjo pirkti nuosavybę Vakaruose, ypač Europos Sąjungos valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Tuo požiūriu labai charakteringa yra skandalo Lietuvos „Snoro“ banke autoriaus Rusijos piliečio ir  Londono gyventojo Vladimiro Antonovo „karjera“.

V. Antonovo ir S. Freakley keliai kryžiavosi ir anksčiau

Ketvirtadienį su „Snoru“ siejami Latvijos „Telegraf“ ir „Lietuvos rytas“ kėlė sąmokslo teorijas, esą prieš tėvo ir sūnaus Antonovų valdomus bankus puolimą organizavo užsienio žvalgybos, o Lietuvos valdžia – tik marionetė. Kada susikirto didžiausio „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo ir laikinojo banko administratoriaus Simono Freakley keliai, ir kaip su visa šita istorija susijusi konsultacijų bendrovė „Kroll“? Vienas pagrindinių minėto „sąmokslo“ įrodymų – iš karto po „Snoro“ veiklos sustabdymo žaibiškai atsiradęs britų ekspertas S. Freakley su savo 20 žmonių komanda. Vyriausybė S. Freakley tuoj pat paskyrė laikinuoju „Snoro“ administratoriumi ir nustatė neregėtą 140 tūkst. eurų atlygį. Teisybės dėlei patikslinkime – ši suma skiriama ne S. Freakley, o visai jo komandai.