Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Kitaip: arčiau ir subtiliau

Laimutė Vasiliauskaitė

Ieva Rutė ir Arnoldas Kubilius

Vilniaus fotografijos galerijoje – fotografijos konkurso „Debiutas“ (2010 m.) laureatų Ievos Rutės „Ten, tarp ir niekur“ ir Arnoldo Kubiliaus „Arti odos“ paroda, kurią parėmė Kultūros rėmimo fondas ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

Pirmajame galerijos aukšte Arnoldo Kubiliaus darbai, susiję su žmogaus kūnu, priartintu „iš arčiau“, per jo abstrahuotą matymo kampą. „Kokia neįtikėtinai stipri gali būti abstrakcijos trauka, rodo dailės istorija, kurioje gausu radikalių ornamento ar abstrakcijos išaukštinimų: musulmonų ir judėjų dailės tradicijos, XX a. Europos ir Amerikos abstrakčioji dailė ir t. t. ...Arnoldo Kubiliaus fotografijose (arnophoto.tumblr.com) nėra nusigręžiama nuo abstraktaus rašto grožio – priešingai, jo netgi primygtinai ieškoma“, – pristatomame lankstinuke rašo Eglė Mikalajūnė. – „Tačiau, akiai pakrypus į žmogaus kūną, ornamento estetikos tyrumas neišvengiamai susvyruoja: raštai, suteikiantys akiai netrikdomą malonumą audinio klostėse, vandens raibuliavime ar marmuro gyslose, tapę kūniškais reljefais staiga praranda savo neįpareigojantį grožį ir virsta kūniško jautrumo, nestabilumo ir pažeidžiamumo ženklais, tebesuteikiančiais tam tikro estetinio malonumo, tačiau jau kitokio – tokio, kuriame kūniškas netobulumas nebėra paimtas į skliaustus, bet suvokiamas kaip neatsiejama jo dalis“.

A. Kubilius yra profesionalus vertėjas, baigęs Vilniaus universitetą, anglų filologiją. Lankė respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų fotografijos studiją, dalyvaudavo fotokonkursuose ir buvo pastebėtas profesionalų, kai mokėsi trečiame kurse. „Negaliu prisiminti, kodėl ėmiau domėtis fotografija. Ne, pradėjęs domėtis dar nesupratau, kad fotografija – ne vien būdas fiksuoti, stabdyti, įamžinti, įrašyti, informuoti, bet ir būdas svajoti. Pats gražiausias“, – taip tuomet jis rašė apie savo kūrybą.

Antrajame galerijos aukšte – taip pat vertėjos, šįsyk kinų kalbos, profesionalios orientalistės, gidės po Azijos ir Rytų šalis, save vadinančios kosmopolite, Ievos Rutės fotografijos „Ten, tarp ir niekur“ iš tiesų nenurodo tikslios fotografavimo vietos. Jos padarytos ten, kur mūsų nėra, be tikslaus pavadinimo, kur šventyklos, kalnai, rytietiški apdarai, šešėliai, debesys ir keliai, jų šventi simboliai tarsi sapne – dėmėti ir neryškūs. Tai kelionių meditacijų dienoraštis, kuris netinka fotoalbumui, tik parodai. „Ievos Rutės nuotraukas drįsčiau pavadinti asketiškomis fotografijomis. Jose atsisakoma visko, kas primintų išoriškai efektingą, ryškų ir kokybišką, tačiau nebylų atvaizdą, ir siekiama sprendimo, atskleidžiančio autorės grynąjį, apnuogintą santykį su patyrimu, kurį fiksuoja fotografija. Eidama ne formalaus fotografinio realizmo link, o vaizdo gilumo, daugiasluoksniškumo kryptim, fotografė savo darbus priartina prie kontempliatyvios tapybos akvarele“, – toje pačioje parodos anotacijoje rašo Ieva Mazūraitė-Novickienė.

Parodos lankytojus „žmogaus kūno specialistas“ Arnoldas vaišino vynu ir sultimis, o antrame aukšte – Rytų kultūrų specialistė Ieva tradiciškai – rytietiškai paruošta Tibeto arbata.

Ieva Rutė yra tolima lietuvių menininko Antano Mončio giminaitė – jo proprosenelė buvo Rutaitė, vietinių žmonių Rutale vadinama. I. Rutė yra gyvenusi Kinijoje, rengia keliones po Kiniją, Tibetą, Nepalą, keliauja į Boliviją, Maroką, Etiopiją. Arnoldas sakėsi, kad su garsiais Lietuvos Kubiliais neturi jokio giminystės ryšio. Taigi jiedu sieja ne tik fotografijos debiutas, bet ir Vilniaus universitetas, kalbos (vertėjai), kelionės, amžius, karta ir pozityvus mąstymas.

Vilnius
Autorės nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“