|
Naujienų vaivorykštė
Kitaip: arčiau ir subtiliau
Laimutė Vasiliauskaitė
|
Ieva Rutė ir Arnoldas Kubilius
|
Vilniaus fotografijos galerijoje fotografijos
konkurso Debiutas (2010 m.) laureatų Ievos Rutės Ten, tarp ir
niekur ir Arnoldo Kubiliaus Arti odos paroda, kurią parėmė Kultūros
rėmimo fondas ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
Pirmajame galerijos aukšte Arnoldo Kubiliaus darbai,
susiję su žmogaus kūnu, priartintu iš arčiau, per jo abstrahuotą
matymo kampą. Kokia neįtikėtinai stipri gali būti abstrakcijos
trauka, rodo dailės istorija, kurioje gausu radikalių ornamento
ar abstrakcijos išaukštinimų: musulmonų ir judėjų dailės tradicijos,
XX a. Europos ir Amerikos abstrakčioji dailė ir t. t. ...Arnoldo
Kubiliaus fotografijose (arnophoto.tumblr.com) nėra nusigręžiama
nuo abstraktaus rašto grožio priešingai, jo netgi primygtinai
ieškoma, pristatomame lankstinuke rašo Eglė Mikalajūnė. Tačiau,
akiai pakrypus į žmogaus kūną, ornamento estetikos tyrumas neišvengiamai
susvyruoja: raštai, suteikiantys akiai netrikdomą malonumą audinio
klostėse, vandens raibuliavime ar marmuro gyslose, tapę kūniškais
reljefais staiga praranda savo neįpareigojantį grožį ir virsta kūniško
jautrumo, nestabilumo ir pažeidžiamumo ženklais, tebesuteikiančiais
tam tikro estetinio malonumo, tačiau jau kitokio tokio, kuriame
kūniškas netobulumas nebėra paimtas į skliaustus, bet suvokiamas
kaip neatsiejama jo dalis.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Nuo klasikos iki roko
Lapkričio 19-osios vakarą Joniškio kultūros centro
surengtas gitarų muzikos ir dainų vakaras Daugiau negu žodžiai
nustebino joniškiečius jaukumu, gitarų muzikos ir dainų įvairove.
Svarbiausia, kad savo muzikinius gebėjimus čia demonstravo savi
atlikėjai Joniškio meno mokyklos mokytojai, mokiniai, absolventai,
Kultūros centro solistai, kraštiečiai...
Koncerto sumanytojo Žydrio Žalakio žodžiais, stengtasi
gitaros muziką pristatyti visomis jos spalvomis klasikos, Lotynų
Amerikos melodijų, roko, laisvos improvizacijos, savos kūrybos...
Tad ir klausytojai neliko pasyvūs jie irgi turėjo progą muzikuoti
delnais mušamu taktu. Meno mokyklos atlikėjų mokinių ir mokytojų
bei šios mokyklos absolventų Žydrio Žalakio, Kristupo Žalakio,
Roko Jonaičio, Kornelijos Viečaitės, Anos Šplitaitės gitaromis atliktas
melodijas pagardino tos pačios mokyklos mokytojos Silvijos Muižienės
smuikas. Meno mokyklos absolventė Ieva Lebedytė koncerte sužibėjo
savo kūrybos daina.
|
|
Skaitykla
Literatūrinis ruduo prasidėjo
Laima PUTRIUVIENĖ
Spalio 18 dieną, antradienį, prasidėjo vienas iš
svarbiausių Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos renginių
literatūrinis ruduo, šiemet pavadintas Literatūrinės dedikacijos
Šilutei. Kas trejus metus rengiamas literatūrinis rudens renginys
šiemet išskirtinis, nes vyks visus metus: nuo rudens iki rudens.
Pirmąją šio rudens paukštę atnešė knygos Marios vandens autorė
Aldona Ruseckaitė. Su rašytoja kartu atvykę Kauno valstybinio dramos
teatro aktorius, bardas Henrikas Savickis ir aktorė, skaitovė Vilija
Grigaitytė susitikimo dalyviams padėjo muzika ir literatūriniu žodžiu
keliauti po paslaptingą knygos Marios vandens pasaulį.
|
|
Skaitykla
Kūrėjų pėdsakais
Elena Stankevičienė,
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos
direktorė
|
Knygos Kūrėjų pėdsakais:
Pagėgių kraštas autorius
Benjaminas Kondratas
Ramutės Vaitkuvienės nuotrauka
|
Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko
vilniečio lituanisto, kraštotyrininko, publicisto, rašytojo Benjamino
Kondrato knygos Kūrėjų pėdsakais: Pagėgių kraštas pristatymas.
B. Kondratas yra kilęs iš Tauragės rajono, Požerūnų
kaimo. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros
studijas, mokė gimtosios kalbos Vilniaus mokyklose, yra parašęs
keletą mokymo priemonių, ne kartą pasirodė pakartotiniai jo knygų
leidimai. 1994 metais jam suteikta mokytojo eksperto kategorija.
Iki šios dienos yra parašęs, redagavęs kelias dešimtis knygų. B. Kondratas
prisiekęs keliautojas: pėsčiomis, baidare, automobiliu apkeliavo
visą Lietuvą. Išvykų metu surinkta medžiaga bei kilusios mintys
sugulė į knygas bei straipsnius.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Chorui Varpilė 60
Rūta Averkienė
|
Varėnos kultūros centro
choras Varpilė
|
Varėnos kultūros centro choras Varpilė švenčia
savo kūrybinės veiklos šešiasdešimtmetį. Šia proga praėjusį penktadienį
Varėnos bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Amžinybėn išėjusius
choro vadovus ir dainininkus, o šeštadienį Varėnos kultūros centre
vyko jubiliejinis Varėnos kultūros centro choro Varpilė koncertas,
kuriame skambėjo pačios gražiausios choro atliekamos dainos ir daugybė
sveikinimų.
|
|
Naujienų vaivorykštė
Ąžuolyno pučiamųjų
orkestro 50-metis
|
Kauno miesto pučiamųjų
instrumentų orkestras
Ąžuolynas prie Šv. arkangelo
Mykolo (Įgulos) bažnyčios
|
Kauno miesto pučiamųjų instrumentų orkestrui Ąžuolynas
šie metai ypatingi, mat žymi lygiai penkiasdešimtuosius orkestro
gyvavimo metus. Jubiliejus apvalus, todėl įkūrimo metus suskaičiuoti
nesunku 1961. Orkestras buvo įkurtas prie Vytauto kultūros ir
poilsio parko. Vadovu ir pirmuoju dirigentu tapo Česlovas Šidlauskas.
Nuo 1973 metų orkestrui suteiktas Ąžuolyno vardas. Vėlesniais
kūrybinės veiklos metais kolektyvui vadovavo Jonas Lechavičius,
Aloyzas Marcinkevičius, Marijonas Daunoravičius, Juozas Kučiauskas,
Petras Tadaras, Vytautas Ramančiūnas. Prie vyriškos pūtikų kompanijos
1979-aisiais tuometinio vadovo J. Kučiausko iniciatyva prisijungė
merginų choreografinė grupė. Šiuo metu šokėjomis rūpinasi choreografė
Stefanija Kazlauskienė. Grupė ne tik puošia lauko eisenas, bet ruošia
ir atskirus originalius pasirodymus, kuriuos orkestras įtraukia
į savo koncertines programas. Šiuo metu Ąžuolynui vadovauja Remigijus
Žarėnas, orkestrui diriguoja Ričardas Kukulskis ir Vytautas Ramančiūnas.
|
|
Bernardas Brazdžionis
Jonas Juškaitis
Laiškai 19822002 metais
Pradedame skelbti Jono Juškaičio parengtą susirašinėjimo
su Bernardu Brazdžioniu per 20 metų publikaciją. Pradedame sunkiomis
sąlygomis, kai gresia laikraščio suspaudimas iki vieno savaitinio
numerio. Ji vertinga savaime, nes atskleidžia visiškai nežinomą
lietuvių kultūros tarpsnį dviejų poetų, gyvenusių už daugelio
tūkstančių kilometrų, bet dar labiau atskirtų ideologine geležine
uždanga. Juškaičio komentuojamam tekstui šiandien būtinai reikalingi
paaiškinimai. Tekstas nukelia į praėjusius laikus, kurių buvimą
ir žiaurumą jau daugelis pamiršome, nes tai buvo komunistinio totalitarinio
režimo metais, grėsė skaudžios visuotinio sekimo pasekmės. B. Brazdžionis,
žymiausias antikomunistinis lietuvių poetas, traukė KGB dėmesį savo
patriotine veikla, susidurdavo su sovietinio saugumo agentais, siunčiamais
iš sovietinės Lietuvos, net išeivijos, o Juškaitis dėl patriotinių
ir krikščioniškų pažiūrų nebuvo mėgstamas kolaborantinės valdžios.
Lietuvos ypatingajame archyve (buvusiame KGB) gausu sekamų žmonių
bylų, prie kurių prisidėjo ne vienas dabar persivertėlis veikėjas.
|
|
|